Haruki Murakami “Dansu dansu dansu”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: jau geras penkmetis prabėgo nuo tada kai skaičiau šią knygą pirmą kartą. Tad prisiminiau, tik tiek, kad ši tėra “Avies medžioklės” tęsinys, kurioje herojus leidžiasi ieškoti anoje knygoje prarastos draugės, o viso reikalo metu dar susidraugauja su paaugle. Tiek. Tą kartą man knyga patiko, bet ir viskas. Antrą kartą gi galėjau geriau įvertinti smulkmenas. Siužetas taip baisiai nebeveja, o kaip gi viskas bus toliau 🙂 – mėgavausi. O skaitymo dievai, kokia puiki knyga. Už avį net turbūt geriau. Niekur taip taikliai neaprašyta, kaip jaučiasi žmogus, kuris neturi ką veikti, kuris stumia laiko ir neišsipisinėja galvodamas apie aukštas materijas. Mano skaitytojos sako, kad nesupranta šių knygų, nors pripažįsta, kad traukia. Aš nežinau ar traukia. Bet suprantu aš viską. Manęs nė truputį nesuglumina vaiduokliai, mistikos ir kiti reikalai. Ne veltui G. juokėsi, kai kelionės į Paryžių metu aš įkalnėse liepdavau nykštukams nulipt nuo kuprinės. Nes toks yra gyvenimas. Norit mane pažint? Skaitykit Murakamį ir klausykit nožikų.Va.
Oficialiai: Jis paprastas mūsų dienų vyrukas, ištikimuoju „Subaru“ nardantis Tokijo gatvėmis, klajojantis Japonijos pakrantėmis ausyse ir širdyje be perstojo skambant rokui. Tik kartais gyvenimas tampa toks keistas, kad ima kalbėtis su cukrine kavinėje ant stalo… Ieškantį paslaptingai dingusios draugės Haruki Murakami herojų įsuka keistų ir paslaptingų įvykių, sekso ir metafizinio siaubo sūkuriai. Jis susidraugauja su trylikamete aiškiarege, atsivėrusia nuo pasaulio roko siena, gauna užšifruotus nurodymus iš pranašiškų galių turinčio Žmogaus Avies. Vienas po kito į mirties menę Honolulu užkaboriuose iškeliauja bičiuliai, bet vidinis balsas herojui liepia: kad ir kas būtų, nepaliauk šokti… – dansu dansu dansu (angliško žodžio dance japoniška transkripcija).
Puslapių skaičius: 391
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 12 14