Witold Gombrowicz “Ferdydurkė”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: šitą knygą reikia tik skaityt… Nėra ką kalbėt. Nemokėčiau kalbėt. Nenupasakojamas rašytojas.
Oficialiai: Pirmasis jo romanas „Ferdydurkė“ (1937), – groteskiškas, ironiškas šiuolaikinės visuomenės paveikslas, sukrėtęs skaitytojus, – sulaukė milžiniškos šlovės. Tai ironiškas pasakojimas apie vaiku virtusį trisdešimtmetį vyrą, ieškantį savo tapatybės ir besistengiantį perprasti sustabarėjusias socialines, kultūrines ir politines visuomenės normas.
Puslapių skaičius: 289
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 03 31
Dori
Blemba, kaip tik ją išsimainiau į Pamuko knygą 🙂
Inga
Nuomonė konkreti :). Nežinau tiksliai, ar tas vienas sakinys, ar tas oficialus aprašymas sudomino, bet reikės ieškoti ir bandyti žiūrėti, kas čia per knyga.
me_myself_I
Labai retai neperskaitau knygų, nepažadėdama sau, kad kada nors baigsiu. Nes kažkaip gaila man visada, norisi sužinoti pabaigą, galvoju, kad toliau bus įdomiau, itt.
Šitą knygą bandžiau įveikti 2 kartus. Laiko skirtumas – tikriausiai keleri metai. Taip nepatiko, kad mečiau į šalį tvirtai apsisprendžiusi, kad kankintis nebenoriu.
Todėl labai nustebau, kai ją išgyrė Pinkcity ir dabar Jūs 🙂 Man knyga pasirodė kaip visiška nesąmonė, be minties ir siužeto. Pagarba vertėjui, sakyčiau, kad sunkus kūrinys vertimui (skaičiau originalo kalba).
Jeigu rasiu dar daugiau palankių šios knygos vertinimų, matyt teks skaityti trečią kartą 😉
Zosė
Taip, knyga kieta, aštri, sūri, karti, sunki, neapžiojama ir traukia kaip pats gyvenimas…