Muriel Barbery “Ežio elegancija”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: ilgai kankinta nuostabi knyga. Siužeto kaip ir nėra. Yra namas su septyniais labai prabangiais butais, ir namsargė gyvenanti tokiems darbuotojams skirtame bute. Namsargė labai protinga ir nenorėdama prisidaryti bėdų, vaidina namsargę: neišsiduoda, kad skaito Tolstojų, vaidina, kad žiūri televizorių ir valgo neįmantrų maistą. Dar yra labai protinga, turtinga mergaitė, kuri visų nekenčia, nes tiesiog juos teisingai permato. Ir atsikrausto senyvas japonas, kuris draugauja su abejomis. Tai va. Visas knygos malonumas susideda iš minčių, pagalvojimų, įžvalgų. Beje, aš nenorėjau tokios pabaigos.
Oficialiai: Septintame Paryžiaus rajone, prašmatniame name, susipina trijų veikėjų likimai ir užsimezga neįmanoma draugystė tarp tikros namo sargės, turtingų tėvų paauglės dukters bei turtingo meno mylėtojo japono. Renė ir Paloma panašiai kalba apie laiką, grožį ir gyvenimo prasmę, abi garbina Japonijos kultūrą. Tai filosofiškas, šmaikštus, kandus, jautrumo stygas virpinantis romanas su netikėta pabaiga. Čia kalbama apie gyvenimo džiaugsmą, didybės įžvelgimą mažyčiuose dalykuose, žmogiškosios būties malonumus.
Puslapių skaičius: 400
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 20