Anna Burns “Pienininkas”

Mano nuomonė: Kokia savotiška knyga! Yra dalykų, kurie man labai patiki, buvo tokių, dėl kurių atrodė gausiu skaitymo bloką. Tad įvairiapusė.

Mane žavėjo rašymo stilius. Tie ilgi sakiniai, jokių vardų, nuolatinis kartojimas. Galbūt vaikinas ir galbūt mergina. Trečiasis svainis. Vidurinioji sesuo. Merginos su nuodais sesuo. Šita kalbinė priemonė išgelbėjo viską. Dar galiu girti autorę už tai, kad sugebėjo sukurti net per puslapius juntamą atmosferą. Tą beviltiškumo jausmą, kai tavimi netiki, gandų malūną, stereotipų beprotystę. Vienas kitas sakinys ir tu jau bijai dėl tos mergaitės. Įtampa kuriama iš tiesų nedarant nieko blogo. Pvz., vyras kuris kabinėjasi prie paauglės jos neliečia ir net tiesiog negrasina. Tik leidžia suprasti. Ir to užtenka, kad pakriktų gyvenimas. Gerų dalykų vardinti nebaigiau. Manau ir veikėjai čia buvo stiprūs. Mama, trečiasis svainis, galbūt vaikinas, tikras ir netikras Pienininkai, mergina su nuodais. Visi unikalūs ir vaidinantys savą rolę.

Tačiau yra, kas man buvo nuobodoka. Politika. Nors kitose apžvalgose skaičiau, kad šios knygos galima nesieti su jokia šalimi ir temos universalios, visgi sužinojusi, kad kalbama apie Šiaurės Airiją ir pilietinį karą tarp protestantų ir katalikų, aš kažkaip daugiau pagavau. Manau, kad tų šalių gyventojams knyga savesnė. Kaip ir mes pagauname visus niuansus ir paslėptus kabliukus, kai netiesiogiai kalbama apie sovietmetį. Man įdomesnė buvo merginos istorija. Žinoma, be fono ji būtų kitokia, tačiau to fono man pasirodė per daug.

Taigi, kaip matote, buvo kas traukė, buvo kas stūmė. Kad skaičiau nesigailiu, bet ilgai galvoje nenešiosiu.

Oficialiai: Bevardžiame mieste nėra nieko blogiau negu būti įdomiai, nes tai reiškia, kad esi pastebima, o būti pastebimai – pavojinga. Mergina, vadinama tiesiog vidurine seserimi, mažiausiai to norėtų. Ypač kai bendruomenėje, kur teritorijos pasidalijusios į „šiapus“ ir „anapus“, kur yra neutralių ir išdavikiškų televizijos laidų, teisingo ir neteisingo sviesto, draudžiamų ir leistinų vardų, ką bedarytum, viskas yra politinis pareiškimas. Pastebimas ir apkalbamas kiekvienas žingsnis. O gandai šioje bendruomenėje greitai virsta visiems žinomais faktais, užtraukiančiais siaubingas pasekmes. Vidurinė sesuo netyčia patraukė nepageidaujamą galingo, bauginančio vyro – Pienininko – dėmesį. Tačiau ji ir taip turi dėl ko sukti galvą: slepia nuo mamos santykius su „galbūtvaikinu“, o dabar nuo visų – ir susidūrimus su Pienininku. Bet apie jį suuodžia pirmas svainis, ima sklisti gandai. Ir kaipgi juos sustabdysi, kai liežuviai jau palaidi? Pienininkas atkaklus, paskalos plinta, vidurinę seserį įvykiai neša nevaldoma tėkme.

PSL: 384; Knyga įsigyta savo lėšomis. Perskaityta: 2020 04 20

Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.