Jevgenij Zamiatin „Mes“
Mano komentarai: Ši knyga man tapo visiškai netikėtu atradimu. Pamačiau IG, susidomėjau, tą patį vakarą nusipirkau. O sudomino mane tai, kad „Mes“ laikoma Orwello 1984-tų ir Huxley „Puikus naujas pasaulis“ įkvėpėja. Kaip su 1984 nežinau, sunkiai jau detales pamenu, bet naują pasaulį skaičiau visai neseniai. Esu tikra, kad jei tos knygos būtų pasirodę šiais laikais, tai daug kas sakytų, jog Huxley kūrinys yra plagiatas, nes mes dabar baltus marškinius plagiatu vadinam, kai kažkas tokius pradeda siūti ir pardavinėti.
Knygos iš tiesų labai labai panašios. Atrodo lyg ta pati istorija kitais žodžiais su vienu kitu besiskiriančiu niuansu. Ir skaitydama „Mes“ aš negalėjau atsistebėti tuo, kada ji rašyta. Įsivaizduokit, technologijos dar nepažengę, autorius dar viso Antrojo pasaulinio karo baisumo nematė, žmonės dar į kosmosą neskraidė, o jis jau sugebėjo pasijuokti iš mūsų visuomenės. Aišku, rusų revoliucija įvykus jau buvo ir komunizmas rodė savo nagus. Visgi, panašu, kad visais laikais žmonijos problemos buvo tos pačios.
Knygos pasaulis – dirbtinis. Įveikę negandas, alkį ir meilę visi gyvena idealiomis laimės sąlygomis. Čia nėra privatumo ir konkurencijos, o kiekvienas naudingas sistemai. Yra bendra laimė, nėra asmeninės laimės. Ar tai iš viso įmanoma? Atimant iš žmogaus asmenybę ir paverčiant jį vienos mašinos sraigteliu? Tokia tad problema. Žmogiškumas ir jo praradimas.
Apie ką knyga pakankamai papasakota anotacijoje, nėra reikalo kartotis. O aš tik pasakau, kad ji tikrai sulaukė per mažai dėmesio. Kartais man atrodo, kad laikas knygas reklamuoti, kaip lūpdažius ar duoną – žurnaluose, lauko stotelėse ir t.t. Nes kiek daug gėrio lieka nepastebėta, tik todėl, kad apie jį kalba vien uždari rateliai.
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: 1921 m. Jevgenijaus Zamiatino sukurta antiutopija neabejotinai turėjo įtakos tokiems reikšmingiems XX a. kūriniams kaip George’o Orwello „1984“, Ray Bradbury „451° Farenheito“ ir Aldouso Huxley „Puikus naujas pasaulis“. Romano veiksmas rutuliojasi XXVI amžiuje. Inžinierius D-503 pasakoja apie savo gyvenimą totalitarinėje Vieningojoje Valstybėje. Iš pradžių jis, vienas iš daugelio numerių (šitaip vadinami žmonės), entuziastingai vaizduoja visuomenę, kurios gyvenimo sąranga grįsta matematikos principais. Jis nė neįsivaizduoja, jog galima gyventi kitaip – be butų permatomomis stiklo sienomis, žmonių santykius reguliuojančių rožinių talonų, Sergėtojų Biuro, Šventosios Valandalentės, visagalio Rūpintojo ir Žaliosios Sienos. Tačiau vieną dieną D-503 susipažįsta su revoliucijai besiruošiančia I-330, ir visas jo gyvenimas pradeda keistis. Kaip ir daugybė kitų garsiausių praėjusio šimtmečio rusų romanų, „Mes“ pirmiausia buvo išleistas užsienyje. Sovietų Sąjungoje kūrinys ilgai draustas ir pasirodė tik prasidėjus „perestroikai“ – 1988 metais. Lietuvos auditorijai J. Zamiatinas labiau pažįstamas „neakivaizdžiai“, iš kito kūrinio – paskutinis Vytauto Žalakevičius filmas „Žvėris, kylantis iš jūros“ sukurtas pagal šio autoriaus apsakymą „Potvynis“.
PSL: 238
Knygos kilmė: knyga įsigyta iš antrų rankų.
Perskaityta: 2020 07 12
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
