Nicky Pellegrino „Itališka svajonė“
Mano komentarai: Skaitau greičiau nei rašau ir, deja, mano atsiliepimai yra su trijų savaičių vėlavimu. Kita vertus, turiu laiko mintyse pasinešioti knygą. Jei būčiau apie „Itališką svajonę“ kalbėjusi iš karto, manau būčiau atsiliepusi prasčiau. Bet net ir po trijų savaičių gana blankią istorija atsimenu šiltai. Turėjo kažką mielo.
O pasakojimas, beje, sukurtas paėmus tikras aplinkybes. Maži Italijos miesteliai tuštėja ir merdi. Norėdami juos atgaivinti merai imasi įvairių iniciatyvų. Viena jų – namas už eurą. Aišku, remonto jam reiks ir investicijų, bet vistiek… Tai realu ir knyga remiasi šia idėja bei nukelia į tokį mažą miestelį.
Čia ramu. Čia alsuoja itališka dvasia.. Siauros gatvelės, kuromis reikia kopti į šlaitus. Nedaug gyventojų. Neveikiantis fontanas. Ir po truputį pradeda rinktis tie, kurie nusipirko namą už eurą. Vyresnio amžiaus, ką tik išsiskyrusi britė. Jaunuolių pora iš Australijos. Vieno jų tėvų šaknys šiame miestelyje. Ir dar mergina, kuri namą pirko su vaikinu, bet galiausiai susipyko ir atvažiavo viena. Vietiniai mielai kišasi ne savo reiklus. Itališka.
Visi veikėjai su savo bėdom, skirtingais lūkesčiais bei finansinėmis galimybėmis. Man pritrūko gilesnių portretų. Dabar veikėjų buvo daug ir visi prabėgti paviršiumi. Atrodė kiekvienas įdomus, bet paliestas per mažai. O juk buvo ką! Situacijos irgi plaukė-praplaukė, viskas lengva, viskas paprasta, kliūtys menkos, draugystės lipdosi be vargo. Tačiau, ką autorė moka sukurti, tai atmosferą. Buvo šilta, jauku, tingu. Norėjosi sėdinėti prie fontano, valgyt pyragėlius, gerti kavą ir niekur neskubėti. Tad tame ir žavumas. Veikėjus pamiršiu, o mažo miestelio nuotaika užsiliks.
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – ne kažką, bet nebuvo ir labai blogai, nepatinkančių knygų aš nebaigiu, 2 – tikrai gera, nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, osom, wow, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Oficialiai: Baigiančio sunykti Italijos kalnų miestelio meras sumano jį atgaivinti ir pakviečia naujakurius iš viso pasaulio įsigyti namus vos už vieną eurą. Kaipmat atsiranda daugybė susidomėjusiųjų. „Pražilusių ir išsiskyrusių“ draugijai priklausanti Mimi vis dar gydosi sielos žaizdas, todėl neturi, ką prarasti; trisdešimtmetė Eliza su vaikinu jau seniai svajoja apie nuosavą būstą, bet neišgali sukaupti pradinio įnašo; porelė iš Sidnėjaus nori įpūsti gaivaus vėjo į atvėsusius santykius; dėl paslaptingų priežasčių miestelyje apsigyvena ir vienos iš vilų paveldėtoja. Kiekvienam Montenelas teikia vilties viską pradėti iš naujo. Tik ar priartėję prie itališkos svajonės išsipildymo tie žmonės įsivaizdavo, kad gyvenimas kartais pakrypsta visai kitaip, nei planuota? Ar naujakuriai pajėgs įveikti praeities nuoskaudas ir įsileis džiaugsmą į savo naujuosius namus?
„Itališka svajonė“ – knyga, skatinanti atverti širdį nuotykiams ir pagaliau ryžtis pokyčiams.
PSL: 320
Knygos kilmė: knygą padovanojo leidykla „Sofoklis“
Perskaityta: 2020 08 07
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram.
