Stieg Larsson “Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: na šitą knygą kaip atskirą nėra kaip ir vertinti. Tai tik antrosios tęsinys, kuris niekaip fiziškai nebūtų sutilpęs į vieną veikalą. Trečioje dalyje visos atomazgos. Vietomis kiek patempta, nes ne visada įdomu skaityti apie ten kažkokio trečios eilės saugumo policininko gyvenimą. Sugavau save labiau besiįdomaujančią kaip baigsis Lisbetos ir Mikaelio santykiai. Tas tai tikras džeimsasbondas. Kur tik sijonas ten ir reik užlipt. Gal ir gerai? Žodžiu knygos įdomios. Gaila, kad autorius numirė ir daugiau nieko nebeparašys. Būtų gerų trileriukų prikepęs.
Vienu sakiniu: ar tikrai žmonės arti penkiasdešimt gyvena tokį aktyvų seksualinį gyvenimą?
Oficialiai: Peršautai savo tėvo ir palaidotai netikro brolio Lisbetai Salander mirti neleido neįtikėtina sėkmė ir laiku pasirodęs žurnalistas Mikaelis Bliumkvistas. Lisbeta sveiksta ir laukia ligoninėje teismo už tris žmogžudystes, kurių nepadarė. Gretimoje palatoje kaukolės lūžius, padarytus Lisbetos kirvio, gydosi tėvas, buvęs sovietų šnipas. Lisbeta, įpratusi spręsti savo problemas pati ir ne visada teisiniais metodais, priversta pasikliauti landžiu draugu žurnalistu, kuriam teks atskleisti poros dešimtmečių senumo Švedijos slaptųjų tarnybų suokalbį ir išsiaiškinti, kodėl Salander yra tokia, kokia yra, kad įrodytų genialios kompiuterių įsilaužėlės nekaltumą.
Puslapių skaičius: 688
Knyga nuosava.
Perskaityta 2011 06 08