Dai Sijie “Balzakas ir kinė Siuvėjėlė”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Ši knyga įdomi tuo, kad nupasakoja vieną Kinijos istorinę atkarpą. Aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje diktatorius visus intelektualų visus intelektualų vaikus nusiunčia į gūdžius kaimus perauklėjimui. Šalia sunkių darbų, komunistinių vadų ir nuobodžios kasdienybės kiekvienas randa ką nors sau. Šioje knygoje ne paskutinėje vietoje yra uždraustos vakarietiškos knygos ir dviejų vaikinų meilė Siuvėjėlei. Bet gi visuomet nustembu, kai ant tokių knygų viršelių randu parašyta, kad oi kiek ji nusipelnė premijų. Už ką?
Vienu sakiniu: niekaip neatsikratau vaikiškų asociacijų, kad romanas turi būti solidaus storio, o ne vidutinio bulvarinio žurnalo apimties.
Oficialiai: Atšiauri Kinijos kultūrinės revoliucijos aplinka, du mokyklą baigę jaunuoliai yra siunčiami perauklėti į atokų kaimelį Kinijos kalnuose. Grubi kasdienybė, įtarūs žvilgsniai ir viską atperkantis uždraustų knygų skaitymas. Nuostabu, kad klausydama garsiai skaitomų Balzako romanų ima keistis ir gražiausia apylinkės mergina Siuvėjėlė. Tai istorija apie dviejų draugų meilę merginai, skaitymui, knygoms apskritai.
Puslapių skaičius: 156
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 08 13
Nosferatu
Mano nuomone knyga verta gero vardo jau vien už tai, kad labai greitai ir pakankamai vaizdžiai piešė aplinką ir kaip ji keičiasi veikiama literatūros. Ši knyga tuo ir gera, kad nereikia laukti romano, kuris kvailokas, nereikia laukti intrigų, kurios ir dar kvailesnės, nereikia laukti Tolkieniškų vaizdų aprašymų, kurie suėstų gyvą. Užtenka tik žiūrėti, kaip viena knyga gali paveikti žmogų, priversti jį pažiūrėti į gyvenimą kitaip ir gal net sukelti norą kažką jame keisti. Mane tarkim stipriai paveikęs buvo Grafas Montekristas, todėl su šia knyga turiu kažką bendro. Kaip Siuvėjėlė nusimetė kaimietės apdarą, taip aš kažkada nusimečiau labai šlykščią neviltį. Ir ji ir aš tai padarėm literatūros paveikti.
Salomėja
Nu bet kad tų intrigėlių ten buvo, daug visko buvo, ypač daktaro paieškose. Jei nori greitai, tai viską galima sudėti į penkis puslapius nieko nepraleidžiant. Tai va turėjo penkis puslapius, pasuko galvą, gavosi šimtas. Gal būt čia man ir atsakymas už ką duodamos premijos.
Kita vertus aš labai abejoju, kad tų laikų Siuvėjėlė turėjo sąlygas va taip va imti ir pasikeisti. Berniukai va turėjo sėdėti kaime, o jauna mergikė laisvas paukštis? Abejoju. 🙂 Bet istorijos tęsinio ir nėra. O momentiškai mus visus knygos pakeičia. Mane labai “be šeimos” pakeitė, todėl vis jaučiu tą klajoklio ilgesį.