Victoria Hislop “Sala”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: netikėtas atradimas. Knyga apie kurią nieko nebuvau girdėjusi gali tapti man metų :). Šiaip jau aš labai mėgstu šeimų sagas su daug aistrų, vingių, kartų. O šita patiko ypatingai. Jei net ėjau žiūrėti ar iš tikrųjų yra tokia raupsuotųjų kolonija sala Spinalonga. Net į Graikiją užsimaniau, nors ji mano svajonių šalyse kažkur ten prie galo sąraše. O apie ką knygą? Apie mokėjimą gyventi. Nesvarbu kur tu būtum – kolonijoje/kalėjime, ar laisvėje/kalėjime. Apie prietarus, nusivylimus, atradimus, gėdą, ten kur jos neturėtų būti. Gera knyga. Įveikiama per porą dienų nepersistengiant.
Oficialiai: Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą – dabar jau nebegyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą jos motinos Sofijos. Kokius jausmus išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, atskirtą nuo dviejų dukterų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Ką išgyveno įkandin prosenelės ten pat plaukusi viena iš jos dukterų?.. Netgi Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę – tik jau ne raupsų, o klaikios savo tėvų šeimyninės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką… Ši nauja patirtis jauną merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai jai tenka rimtai apsispręsti dėl savo ateities. Į kurią pusę pakreips Aleksis apsisprendimą netikėtai prieš jos akis atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?..
Puslapių skaičius: 384
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2011 09 03