Neil Gaiman “Amerikos dievai”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Ilga ir nenuobodi. Toks yra trumpas knygos apibūdinimas. Daug gerų minčių ir mano taip vadinamos kiek murakamiškos fantazijos. Kai viskas vyksta taip kaip turi vykti, o tau net nekyla klausimų jokių. Apie ką knyga? Apie egoizmą. Paviršutiniškai tai viskas taip: įvairiais laikotarpiais ir visokiausiais būdais į Ameriką plūdo žmonės. Visi jie savo mintyse atsivežė ir savo dievus. Kas skandinaviškus, kas indiškus, kas afrikietiškus. Gyveno sau dievai, bet pradėjo baisiai rūpintis, kad žmonių galvose atsirado naujieji: narkotikai, televizija, internetas. Na ir sumanė kariauti. Viskas lyg ir taip. Bet gi net vaikai žino, kad iš pažiūros paprastame siužete būna prislapstyta vinukų. Neįsidurkite.
Oficialiai: Šešėlis nusikalto. Todėl sėdi kalėjime ir laukia, kada gi jį išleis laisvėn. Jis tenori ramiai nugyventi likusį amželį su žmona. Tačiau likimo užgaida Šešėliui lėmė vykti ypatingon kelionėn, kurioje jis sužinos, kad Amerikoje rado prieglobstį senovės dievai, atsivežti čia pirmųjų ir vėlesniųjų emigrantų, kad čia, Amerikoje, arabų džinas vairuoja taksi automobilį, egiptiečių mirties dievas vadovauja laidojimo biurui, o Sabos karalienė tėra tik eilinė šliundrelė, šlifuojanti Saulėlydžio bulvarą Holivude.
Tačiau tai tik pradžia, nes naujieji Amerikos dievai – Internetas, Birža, Ti Vi, Narkotikas ir kiti – sumanė išnaikinti senuosius dievus. Mirtina pjūtis prasideda, o Šešėlis joje – svarbiausia figūra.
Puslapių skaičius: 416
Elektroninė knyga.
Perskaityta 2011 09 19