Suzanne Collins “Liepsnojantis įtūžis. Trečia “Bado žaidynių” knyga”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: štai ir baigėsi daina, pasakykime ate. Šiaip jau gana gaila, kad knyga pasibaigė, net greitai turbūt nerasiu sukėlusios tiek emocijų panašių į adrenalino poveikį. Trečia dalis mažiausiai įdomi. Bet taip turbūt su visomis trilogijomis. Viskas išsiriša, viskas užsibaigia… Šioje knygoje Keitnė žmogiškesnė. Niekada nenorėjusi būti heroje ji nežino kur dėtis verčiama ja būti. Mergaitė, kuri nori susivokti blaškoma nuo vieno prie kito, ja manipuliuojama, o visos pastangos išsivaduoti nuo manipuliacijų sukelia naujas griūtis ir krūvas žuvusių. Tai kaip tada jaustis? Taip kaip Keitnė ir jaučiasi – užsidaryti savyje, niekuo nepasitikėti.
Palikim Keitnę ir žvilgtelėkime į kitus įvykius. Keisti man jie šioje knygoje. Nelogiški. Neįtikinami. Kad ir epizodas, kai nužudomas vienas iš lyderių (nesakysiu kurios pusės). Jis tiesiog praleidžiamas, nenagrinėjamas, greitai pamirštamas. Nors žudiko motyvai svarbūs, o daugeliui turėtų kelti naujų klausimų. O pabaiga geriausia, kuri galėjo būti sugalvota tokiai knygai. Ate.
Oficialiai: Trečiojoje Suzanne Collins Bado žaidynių dalyje „Liepsnojantis įtūžis“  liepsnojanti mergaitė Ketnė Everdin išgyvena, tačiau netenka namų –  12-a apygarda  subombarduota. Geilas išsigelbėja ir išgelbsti Ketnės šeimą. Pitas patenka į Sostinės budelių nagus. Paaiškėja, kad 13-a apygarda tikrai egzistuoja. Jos gyventojai sukilėliai siekia paimti valdžią visame Paneme. Sukilimas plinta sparčiai kaip ugnis.
Nieko nenutuokiančią Ketnę sukilėliai ištraukia iš šiurpių ir negailestingų Amžiaus ketvirčio žaidynių arenos ir jai nežinant nusprendžia padaryti strazdu giesmininku – sukilimo simboliu. 13-a apygarda į pagalbą pasitelkia kitų apygardų gyventojus ir stoja atviron kovon su Sostine. Sukilėlių planai jau kruopščiai parengti, tetrūksta Ketnės, kuri kupina dvejonių…
Tad kaip baigsis šis sukilimas?  Ar Ketnė sutiks vykdyti prezidentės Koin valią? Kiek gyvybių teks dėl to paaukoti? Koks likimas laukia Panemo? Ketnė privalo nepaisyti savo jausmų. Ji tampa strazdu giesmininku, sukilimo simboliu. Ir viso to kaina be galo didelė.
Puslapių skaičius: 376
Knyga elektroninė.
Perskaityta 2012 01 20