Waris Dirie “Dykumų gėlė”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Waris – merginos vardas, dykumų gėlė – knygos pavadinimas, tačiau tai reiškia tą patį. Ryškiai geltonus afrikietiškus žiedus. Labai norėčiau pamatyti tą vaizdelį, kai sausros iškankinta dykuma sužydi po pirmo lietaus. Turėtų būti įspūdinga.
“Dykumų gėlė” – tai tokia knyga, kurioje visi gali atrasti, tai kas jiems įdomu: besidomintys kultūra sužinos, kaip gyvena Somalio klajokliai. Kokius namukus jie stato, kada, kur ir kaip keliauja, kaip išgyvena; besidomintys gražiomis istorijomis galės sekti, kaip Waris iškilo iki pasaulinio garso modelio; trokštantiems aštrių pojūčių – prievarta ir žiaurumai. Jei knyga nebūtų paremta tikrais faktais aš sakyčiau, kad taip būti negali, pasaka čia, o ne knyga. Kelias iki modelio pasaulio grįstas vien atsitiktinumais. Netyčia jos nesuėdė liūtas, netyčia pateko į reikalingą miestą, tik netyčia išsigelbėja net nuo trijų skirtingais periodais pasirodančių prievartautojų, netyčia susitiko pirmą savo fotografą, netyčia… Viskas tarsi netyčia. Bet sėkmės istorijos tokios jau būna, galim tik džiaugtis.
Radau ir iš tiesų juokingų vietų. Pvz., kai Waris pirmą kartą skrido lėktuvu ir bandė pasinaudoti tualetu. Ir visais tais mygtukais. Priminė mano nuotykius Vokietijoje. O juk aš žinau kas yra tualetas, skirtingai nei mergina tuo metu.
Na ir dar lieka knygos skaudulys – apipjaustymai. Mes – “vakariečiai” – žinome apie tokį dalyką, žinome, kad merginos vis dar luošinamos. Bet būtent šitoje knygoje radau atsakymus, kodėl tai taip baisu. Daugelis žinių apsiriboja teorija  – merginai išpjaunami išoriniai lytiniai organai, ji niekada nebejaučia malonumo mylėdamasi, beprotiškai sunku gimdyti, ką jau kalbėti apie tai, kad daugelis neišgyvena tokios nesterilios operacijos. Knygoje sužinojau, kad ta tradicija yra niekuo neparemta. Tik vyrų patogumu, nes jie žino, kad moterys nenueis “į kairę”. Viskas. Daugiau nėra priežasčių. Joks dievas to neliepia. O penkiametės mergaitės tos ceremonijos laukia, kaip šventės. Iki šventės.  Bet dar lieka visas gyvenimas. Moteriai sunku eiti į tualetą. Visada!!! Nes ten paliekama tokia skylutė, pro kuria gali kapsėti tik lašelis. Pūslės tuštinimas gali užtrukti beprotiškai ilgai. Lygiai taip pat ir su krauju. Šiurpu. Ir visa tai daroma ne tik atsilikusioje Afrikoje. Mergaites mėsinėja ir imigrantai į JAV ar Europą. O pagrindinė bėda, kad su tuo nepakovosi. Kaip? Nebent vienai supjaustytai mergaitei priešpastatyti iškastruotą berniuką. Bet tada manau tiesiog išnyktų afrikiečiai.
Ši knyga tik įrodo, kad ne visos moterys nori gyventi taip kaip primesta tradicijų. Ne visos bukai susitaiko.
Oficialiai: Varis Diri (Waris Dirie) pasakoja sukrečiančią gyvenimo istoriją. Vos dvylikos ji pabėgo iš suplanuotų savo vestuvių ir gimtųjų namų Somalyje. Po ilgų klajonių vargšei merginai nusišypsojo likimas ir ji tapo pasaulinio garso manekene. Tai buvo ir nuostabus sapnas, ir didžiausias košmaras. Pasiekusi savo karjeros viršūnę, per vieną interviu garsus supermodelis išdrįso prabilti apie mergaičių lytinių organų žalojimą, vykstantį daugelyje Afrikos genčių. Ji pati patyrė šį žiaurų ritualą sulaukusi vos penkerių.
Puslapių skaičius: 266
Knyga nuosava, gavau dovanų.
Perskaityta 2012 04 02