Jean M. Auel “Urvinio lokio gentis”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Oi ilgai skaičiau. Vis kas nors trukdė: tai kelionės, tai šeimyniniai baliai. Ir neslėpsiu – jų metu aš tikrai vis galvodavau apie knygą. Kaip gi ten dabar tai Ailai pasibaigs… Kaip koks geras filmas pertraukiamas reklamos… Vien jau dėl šito abejonių nekyla – knyga man patiko ir net labai! Ir štai keletas minčių:
Išankstinis nusistatymas. Mačiau reklamas jau senokai, bet pernelyg nesusidomėjau. Mat nemėgstu skaityti serijinių knygų kol visa serija dar neišleista. Dargi pamačiau, kad daugiau nei 600 psl. Ai, galvojau, ir vėl knyga pradinukams su milžiniškomis raidėmis ir paraštėmis. Dėl nusistatymo prieš serijines knygas niekas nepasikeitė. Nes dabar baisiausiai noriu skaityti toliau. O nėra… :(. O štai knygos formatas nelabai ir gali būti kitoks. Tie 600 psl. užpildyti kokybiškai, normaliu, “nekomerciniu” šriftu.
Istorinės interpretacijos. Anotacijose, Vikipedijoje ir knygos padėkoje teigiama, kad autorė labai domėjosi archeologiniais  ir antropologiniais tyrinėjimais. Todėl esu linkusi tikėti daugeliu pateiktų faktų. Tačiau manau, kad kai kurie dalykai yra pritempti prie siužeto. Pvz., nesu tikra tuo, kad bendravimas tarp vyrų ir moterų buvo tikrai toks. Ar tikrai archeologai gali nustatyti tokius niuansus, kaip tai, kad vyrai laikė moteris menkesnėmis, mergaičių gimimas – blogis, ginklo palietimas užtraukia mirtį ir t.t? Juolab, kad iš buities aprašymų atrodo, kad moterys tikrai buvo labai svarbios visam genties gyvenimui.
Visa kita. Siužetas gana paprastas. Urvinio lokio gentis randa šviesiaplaukę mergaitę. Ji per žemės drebėjimą atsiskyrė nuo savų. Stebuklo ir geros moters dėka gentis ją priima. Čia ji auga ir patiria daugybę išbandymų. Pirmoji žmonijos diskriminacija, rasizmas ir jos pasekmės. Toks paprastas siužetas apipintas gausybe detalių. Daug informacijos apie vaistų gamybą, urvinių žmonių buitį, medžioklės tradicijas, šeimų gyvenimą. Skaitykite ir stebėkitės jų supratimu apie tai iš kur atsiranda vaikai, apie tai, kaip mirtimi prakeikiami žmonės ir kas po to nutinka. Pabandykite atspėti koks galėtų būti jūsų totemas :). Tikrai jaučiuosi šiek tiek daugiau žinanti apie laikus, kai dar gyveno mamutai. Ir noriu dar!
Oficialiai: Žemės drebėjimas palieka mažąją Ailą vieną priešistorinėje girioje. Taip ją, klajojančią, išbadėjusią, urvinio liūto sužeistą, aptinka Urvinio lokio genties žmonės. Aukšta, šviesiaplaukė, mėlynakė iš svetimos genties atrodo nesava ir nepatikima. Jei ne gydytoja Iza ir laimingai susiklosčiusios aplinkybės, vaikas būtų paliktas mirti. Padedama globėjos mergaitė išmoksta neandertaliečių, bendraujančių daugiau gestais ir mimika, tradicijų, elgesio normų, kalbos, o imlus protas pasitarnauja kasdienėje kovoje dėl išlikimo. Ailos, kurios gyslomis teka pirmųjų žmonių kraujas, atsiradimas žada neišvengiamas permainas, kelia Urvinio lokio gentainių pagarbą… ir neapykantą.
Puslapių skaičius: 608
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 04 28