Borisas Akuninas “Azazelis”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Skaičiau su pasimėgavimu ir galvojau kaip gi aš girsiu šią knygą. Bet perskaičiau iki galo ir ta pabaiga man paliko labai slogų jausmą. Fu. Viskas taip elegantiška, gražu, kaip parašyta pradžioje “…nusikaltimai daromi ir išaiškinami grakščiai ir skoningai”. Bet na čia trilogija, tai gal slogutis dėl šios dalies pabaigos ir praeitų.
Pradžioje man buvo sunku – po visokių Gerritsen ar Marininų gi labai sunku įsivažiuoti į “senovinį ir manieringą” stilių. Bet įtrečdalėjusi jau mėgavausi. Turiu rusišką knygos variantą, padovanojo skaitytoja. Bet kita kalba man nepavyksta mėgautis. Aš geriau negu Parulskis vistiek neišversčiau.
Oficialiai:  Kuklus teismo tarnautojo padėjėjas, būsimasis žymus seklys Erastas Petrovičius Fandorinas imasi narplioti keistą savižudybę. Jaunas studentas pirmos pasitaikiusios dailios merginos pareikalavo prisipažinti meilėje, o kai ši nesutiko, nusišovė visų akivaizdoje. Sankt Peterburgas sukrėstas tokio jaunatviško cinizmo, tačiau policija šiam ekscesui neskiria daug dėmesio. Vos pradėjęs tyrimą, Fandorinas susiduria su begale mįslių, paslaptingų asmenų, žavių damų, patiria galybę nuotykių, net keletą kartų jo gyvybė kabo ant paties ploniausio plauko…
Puslapių skaičius: 280
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 07 18