Jamie Ford “Keiko”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Graudi knyga apie karą, meilę ir netoleranciją. Skaitau skatau aš knygas ir kuo toliau, tuo labiau piktinuosi ne kokiais ten arabais, o amerikiečiais. Ką jau ten indėnai, va užtenka ir elgesio su amerikiečių kilmės japonais karo metu. Na taip, suprantu, pvz., žydai po šiai dienai turi pretenzijų lietuviams. Bet lietuviai bent neaiškina pasauliui kokie jie tolerantiški, kaip gina žmonių teises ir etc. Sėdėtų tie amerikiečiai ir tylėtų iš gėdos.
Pati meilės ir karo istorija čia paprasta, klasikinė (Romeo ir Džiulijeta), bet nė kiek nebanali. Man buvo labai gaila veikėjų. Tikrai. Vos neapsiraudojau, kai sužinojau kodėl jiems taip nepalankiai susiklostė.
Oficialiai: Jamie Ford romanas „Keiko“ atskleidžia 1942-ųjų metų įvykius Amerikoje. Dvylikos metų berniukas Henris auga kinų imigrantų šeimoje. Vieną dieną jis sutinka bendraamžę japoniukę Keiko ir tarp vaikų gimsta graži draugystė. Sietlo baltųjų mokykloje jiedu vieninteliai turi azijietiškas šaknis. Vėliau Henrio ir Keiko daugystė perauga į meilę, tačiau savo jausmus jaunuoliai privalo slėpti nuo Henrio tėvo, mat šis nekenčia japonų – Kinijos okupantų. Po antpuolio Perl Harbore JAV vyriausybė visus, net ir Amerikoje gimusius, japonus paskelbia priešais. Pradedamos didžiulio masto represijos – japonai įkalinami uždarose stovyklose. Todėl Keiko šeima priversta išvykti. Ar Henris ir Keiko ištvers likimo išbandymus? Ar jų jaunos širdys sugebės išsaugoti meilę vienas kitam?
Puslapių skaičius: 336
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2012 10 12