Fred Vargas “Mėlynų skritulių žmogus”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – nors ir skaitomas, ale vistiek šūdas, 2 – gera, tikrai nesigailiu, kad skaičiau, 3 – super, prikaustė, paliko įspūdį, rekomenduoju abejojantiems).
Mano nuomonė: Šią knygą man padovanojo “Šiukšlynėlio” skaitytoja Edita, už ką dar kartą padėkosiu. Smagu susipažinti su dar vienu “serijiniu” detektyvu Adamsbergu. Šis toks visiškai kitoks ir nerasčiau su kuo palyginti. Išsiblaškęs, bet ne toks, kur viską pamiršta, pargriūna, užkliūna. Svajingas, susikrimtęs dėl buvusių meilių, bet ne toks “užsigruzinęs”, kaip koks Valanderis. Ir ištiria visas bylas tiesiog mistiškai. Negalvodamas. Galvoti nemoka ir jam kelia nuostabą žmonės, kurie sako “na pagalvokime” ir atsisėdę mąsto bei išmąsto. Šis tiesiog nusprendžia, kad iš “mėlynų skritulių” dvelkia grėsme. Po to nusprendžia, kad “mėlynų skritulių žmogus” meluoja, o dar po to išsprendžia bylą.
Dar nesu įsitikinusi ar mylėsiu Adamsbergą, todėl aptikusi išparduodamų knygų krūvelę nusipirkau dar vieną Vargas detektyvą. Žiūrėsime :).
Oficialiai: Paryžiuje dedasi keisti dalykai: beveik kiekvieną naktį tai vienoje, tai kitoje gatvėje kažkas piešia apskritimus mėlyna kreida. Jų viduryje guli koks nors senas daiktas, rastas šiukšlyne ar tiesiog gatvėje. Paryžiečiai mano, kad tai nepavojingo bepročio išdaigos. Niekas, išskyrus komisarą Adamsbergą, nemano, kad visas šitas reikalas reiškia ką nors rimta. Ir štai vieną naktį tokio rato viduryje randamas žiauriai nužudytos moters kūnas. Pasirodo, tai tik pradžia… 
Puslapių skaičius: 232
Knyga nuosava.
Perskaityta 2012 10 24