Šiais metais pradėjau rašyti mėnesines “kur buvau, ką veikia, ką mačiau, ką sutikau, kaip jaučiausi, kas sekėsi, o kas ne“ suvestines. Pirmoji patiko jums, o tada kažkaip lyg ir įpratau imti, prisėsti ir pasidaryti mėnesio retrospektyvą visai negalvodama ar ją kažkas skaitys, ar ne. Mano atvirumas kartais mane suglumina. Kai žmonės sako, kad kažką skaitė bloge, aš iš karto pradedu persukinėti galvoje, ko gi ten dar prirašiau. Bet tebūnie. Necenzūruosiu savęs. Pakalbam

Apie Kosmetiką

Prisipažinsiu, kad vėl pradėjau dažytis. Na, žinot, kaukės lauke nebeprivalomos, o pora mėnesių pertraukos pakako. Mano ritualai: mineralinė pudra + antakių tušas + rusvas šešėlis + baltas pieštukas + tušas. Kadaise turėjau vieną itin gerą baltą pieštuką iš „Avon“, o gal „Oriflame“, bet kažkur pamečiau. Taigi, naujas mėnesio pirkinys – taip taip, baltas pieštukas. Kadangi norėjau čia ir dabar, bet nenorėjau blaškytis po parduotuves, tai nusipirkau „Maximoje“. O pasirinkimas buvo vienas iš vieno (net nustebau, kad nei „Maybelline“, bei „L’oreal“ tokių neturi). Įsigijau „Maxfactor“. Vienintelis turimas šios kompanijos produktas. Bet visai patinka! 

Tada susigundžiau ir įsigyjau azijietišką naktinį kremą-kaukę „Some By Mi, Yuja Niacin, Brightening Sleeping Mask“. 

Kvepia citrininiu limonadu, tuo, kur „Jurgis ir drakonas“ pilsto. O daugiau dar anksti kalbėti. 

Turėjo būti ir daugiau pirkinių, bet „The Ordinary“ siunta dingo (nė neklausti ir neprašyti grąžino pinigus), tai užsisakiau vėl salicilinę kaukę, niacinamido ir saulės apsaugą. Laukiu. Dar pirkau vieną grožio dėžutę (ne Lookfantastic), pasirodys gal birželio gale ir jei bus verta dėmesio, būtinai apžvelgsiu. 

Beje, atradau dar vienfazį nagų gelį, kuris laikosi. Kiek esu bandžiusi, man visi vos po kelių dienų nusilupa. Vienfazis gelis-lakas „IBI Solitaire“ (būna pirkti Cascadoj, bet maži likučiai, kaina apie 17 EUR) man laiko, kaip tradiciniai. Tačiau vienfaziu taip greitai viskas pasidaro :).

Viena kompanija buvo pasisiūliusi atsiųsti kvepalų, bet nesudomino. Hairfree.lt dėka bandau visokius įdomius įrenginius. Vienas gana brangus ir intriguojančio poveikio daiktas guli paštomate, tad kitą savaitę vėl laukite pristatymo, o apie rezultatus pakalbėsim po kurio laiko. 

Tiek vat iš kosmetikos gyvenimo. Tiesa, turiu klausimą. Ar esate bandę kažkokią mineralinę pudrą (ne tik fiksavimui, bet vietoje makiažo pagrindo), kuri būtų ne biri, o presuotos formos. 

Apie sportą

Nėra sporto. Na yra, vis dar minu dviratį 3k per savaitę (šią buvo pertrauka, dėl sveikatos ir susitikimų). Jau rinko grupę grįžti į pilates, bet nesusidarė norinčių. Tačiau nuo kitos savaitės jau bus užsiėmimai, nežinau, kaip seksis po 3 mėnesių pertraukos, ir laukiu, ir ne. Laukiu, nes sveika pratampyt kūną ir sustiprinti raumenis, nelaukiu, nes jau pripratau, kad tas laikas lieka darbams.

Apie mitybą

Besibaigiant mėnesiui bus jau 2 savaitės, kai pradėjau protarpinį badavimą. Kas tai yra, manau, galite rasti gausybėje straipsnių. Tik įveskit į google. O jei trumpai, kaip tai vyksta, tai tiesiog žmogus nevalgo 16 arba 18 valandų. Likusias valgo įprastai. Protarpinis badavimas padeda suaktyvinti  autofagiją (ląstelių atsinaujinimą), kuri kaip teigiama, mums naudinga.

Laikantis protarpinio badavimo organizmas apsirūpina gliukoze iš dviejų energijos šaltinių. Pirmiausia jis naudoja glikogeną, esantį kepenyse, kurį verčia glikoze. Kitas organizmo energijos šaltinis – kūno riebalai. Iš juose esančio glicerolio organizmas irgi gali pasigaminti gliukozę. Laikantis protarpinio badavimo kūnas energijai pradeda eikvoti riebalus, o tai padeda kovoti su svoriu, o ypač riebalais pilvo srityje.

Tokia trumpa teorija, bet tiek apie naudą, tiek apie trūkumus tikrai rasit išsamios info net ir lietuvių kalba. 

Aš šiuo principu susidomėjau dėl kelių priežasčių. Jį giria mano pažįstami. Mane įtikina teigiamos pusės. Lengva laikytis. Aš nežinau jokio kito mitybos principo, kur tiek mažai ribojimų. Nevalgai sau 18 val. Po to valgai. Viskas. Iš esmės, sako, kad gali valgyti ką nori, vistiek dėl trumpesnio valgymo laiko suvartoji apie 20% kcal nei įprastai. Tačiau, žinoma, sveikai maitintis būtų naudingiau. 

Kaip sekasi man? Aš iš karto ėmiausi plano 18:6. Mano problema – vėlyvos vakarienės. Gedas iš darbo grįžta apie 19, būna ir vėliau. Tai kol kažką pavalgom, vakarienė gaunasi apie 20h. Žinoma, kad aš galiu viena pavakarieniauti ir 18h, bet, žinot, galvoju, kam iš vis gyvent tada kartu, jei net bendrų susėdimų prie stalo nėra :). Man maistas apskritai toks labiau socialinis reiškinys. Kadaise, kai gyvenau viena, tai beveik ir nevalgydavau. Energiją man palaikydavo tamsus alus ir snikersai per pietus 😀 Svoris nuo šokoladukų buvo nukritęs iki dabartinio mano svajonių. Bet kaip sakiau, nesisocialinau.

Na, o pavakarieniavus apie 20h ar vėliau, kitas valgymas ateina tik 14h arba vėliau. Kai keliesi 8h, tai ištempti iki dviejų nėra taip jau paprasta. O va praeitą sekmadienį tai yzi pyzi ir 20 valandų badavimas gavosi, nes atsikėlėm gal tik 10 ryto. 

Valgau aš viską, bet natūraliai stengiuosi rinktis „padoresnį“ maistą. Buvo šakočių, buvo kugelio. Bet atsirado ir salotų su lašiša, ko seniau aš nevalgydavau, nes man sunku susimaitinti daržovę. 

Iš tiesų, laikytis tokio plano man nėra itin sunku. Tik paskutinę valandą jau pradedu alkanėti. Tiesa, geriu kavą (be nieko) ir mineralinį vandenį. „Vytautas“ labai padeda ištempti :). 

Rezultatai? Dar tik dvi savaitės, tai ką čia kalbėti? Beje, per dvi savaites aš 4 kartus viršijau 18h iki 19 arba net 20.5, vien dėl to, kad tuo metu negalėjau pavalgyti. Vieną kartą pavalgiau pusvalandžiu anksčiau.  Po dviejų savaičių lyg ir nukrito pusė kilogramo. Bet baisu sakyt, žinot, atsigeri stiklinę vandens ir vėl yra. Visgi mano išmanios svarstyklės sako, kad kelios procento dalys riebalų nukrito. Dar jaučiu, kad nesu tokia apsunkusi. Atrodo net pilvas kažkoks mažesnis. Šitai man patinka! Nepatiko, kad pirmais vakarais skaudėjo galvą. Bet praėjo, tad gal ir nesusiję. 

Manęs klausė, kiek laiko tai ketinu tęst. Nežinau. Gal visada? 😀 Aš pusryčių taip ar taip nemėgau, man lengviau nevalgyt, nei kramsnot morkas užkandžiui, tad kodėl ne? Kita vertus, manau dabartinis tikslas – nepasiduoti birželį, o tada pratęsiu arba ne. 

Apie darbus

Vis tradiciškai kažką parašau šia tema, tad ir šį kartą neaplenksiu. Darbai… Timpų parduotuvė – vaikų žaidimai. Kieta ta idėja atrodė, bet nėra reikalinga, o komandoje neturint marketingisto, net ir beviltiška. Aš stipri daugelyje sričių, bet tikrai ne marketingo. Ir tobulėti noriu ne šioje sferoje. Bet, ką gi, dabar gi turiu patirties su „woo commerce“, o tokią patirtį ir į CV rašyti negėda. Žinau, kaip elgtis su „OpenCart“, žinau, kaip su „Woo Commerce“ ir ne tik žinau, kaip įvesti produktą, bet ir gerokai daugiau, tad jei kada reiks išmokti dar kažkokią e-komercijos valdymo sistemą, bus tik lengviau. Viskas turi prasmę ir neša naudą.

Atvirukų parduotuvė – kapstosi pamažu. Korona tikrai jaučiasi, bet pavyksta sukrapštyti mokesčiams, parduotuvės išlaikymui bei sutaupyti naujai spaudai. Daugiau man ir nereikia. Niekada ta idėja nebuvo komercinė, tebuvo noras neiti į minusą ir čia viskas ok. 

Kiti projektai einasi puikiai ir tik įdomėja. Po 4 mėnesių bendradarbiavimo, pagaliau susitikau su savo užsakovais gyvai. Dabar žmonės, su kurias kalbu el. paštu jau turi veidus mano mintyse. O jau kaip baisu man buvo! Bet žinote gi mane, aš visada bijau. Dar kaip blogai jaučiausi tą dieną! Ne ne, koronos požymių neturėjau, nemanykit. Galvojau, kad man gal net apendicitas, dėl skausmo pilvo dešinėje, tik aš dėl dėsningumo nujaučiu, kas tai yra. Susiėmiau, nuvažiavau (pirma kelionė viešuoju transportu nuo vasario), atbuvau susitikimą su trimis žmonėmis. Daug kalbėjom,  daug planų, buvo įdomu. Patyriau ir situaciją, kurią angliškai vadiname awkward, kuomet pašnekovas pakomentavo mano šio blogo, praeito mėnesio tekstą. Omg, iš karto galvojau, ko gi ten prirašiau dar. Verslo susitikime tai gana netikėta 😀 Linkėjimai, jei skaitot vėl. Na, bet aš niekada nerašau to, ko negaliu apkalbėti į akis su bet kuo, o apie šią veiklą, tai iš viso tik gerai atsiliepiu ir tikiuosi dar ilgo bendradarbiavimo. Darau tai kas man patinka, darau nuoširdžiai, užsidegusi ir dar už tai moka :). Truputį net bijau džiaugtis.

Apie knygas

Perskaičiau devynias knygas, gal spėsiu ir dešimtą. Nei daug, nei mažai. Vidutinis mano tempas. Beje, dar kažkiek laiko sugaišino dvi įpusėtos ir mestos. 

Šiaip mano gyvenime dabar labai daug knygų visomis prasmėmis. Darbas susijęs su knygomis. Knygų bendruomenėje IG aš reiškiuosi vis daugiau, o ir skaitau, bendrauju, seku kitus kolegas. Atkeliauja daug leidyklų naujienų, o tuo pačiu norisi skaityti ir senesnes knygas. Tad knygos knygos knygos. Visur. Kompiuteryje renkamuose tekstuose, telefono nuotraukose ir namuose. 

Mėnesio knyga skelbiu Lara Prescott „Mūsų čia nebuvo“ – apie amerikiečių šnipus, Pasternako „Daktarą Živagą“ ir jos leidybos istoriją. 

Apie tai kas liko

Dar gegužę pagaliau susitikau su bičiuliu, su kuriuo susirašinėjame gal jau metus. Palaužė mane, nes tikrai nesu iš tų žmonių, kurie veržiasi į gyvus pasimatymus. 

Taip pat pasigedau šilto oro ir trumpų atostogų. Taip taip, korona. Tačiau ankstesniais metais mes savaitgaliais kažką įdomaus sugalvodavom. Dabar gi tik ūkio darbai. Malkos, malkos, žolės.

Birželį tikiuosi, bent kažkur išvažiuoti. Birželį grįžtu į pilates. Birželį bus mūsų penktosios vestuvių metinės. Birželį norėčiau perskaityti daugiau knygų, nes tiesiog jos namuose dauginasi. Birželį norėčiau palengvėti dviem kilogramais. Na ir banaliai, kaip grožio konkurse, norėčiau, kad artimieji būtų sveiki ir gyvi, aš sveika ir gyva ir dar taikos pasaulyje. 

Ačiū, kad skaitėt!

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).