Vienas vasaros mėnuo dingo. Laukėm laukėm, laukėm laukėm, tada buvo karantinas, ne koks pavasaris, galiausiai atėjo vasara ir ji jau tuoj persiris į antrą pusę. Ech. Bent birželis buvo neblogas 🙂 Tradiciškai rašau suvestinę.
Kosmetika
Jei pirmais šių metų mėnesiais aš negalėjau pasigirti kosmetikos naujovėmis, tai birželį pramušiau. Iš Iherb.com atsisiunčiau „SheaMoisture“ plaunantį kondicionierių garbanotiems plaukams. Tada iš vienos kompanijos pirkau aliejų garbanoms, o kadangi su jais esu draugavusi ir pažino iš vardo, tai pridėjo dar visokių gėrybių.
„Maybelline“ ir „L’oreal“ papildė dekoratyvinės kosmetikos krepšelį. Greitai papasakosiu apie naują tušą. Visada dėkinga už gėrybes, kurios ant bangos.
„Garnier“ pasirūpino apsauga nuo saulės. Siuntinyje radau ir vieną perlą savaiminiam įdegiui, kuris tikrai vertas atsiliepimo. Pradžiugino ir „Margarita“ atsiuntusi truputį jūros dvelksmo.
Mane pasiekė ir „Lovelula“ grožio dėžutė. Apie ją pasakojau, galvojau bus smagu pabendraut apie tai, verta dėmesio ar meh, bet tylit, tai neatrodo, kad labai sudominau, ar ne? Aš likau vienintelė dėžučių gerbėja, matyt. Kitos jau viešai neaptarinėsiu, tik parengsiu atsiliepimus apie gautus produktus, jei pasirodys verti dėmesio. 🙂 Beje, minėjau, kad daug tikiuosi iš dezodoranto. Tačiau po trijų dienų lyg ir pradėjusi džiaugtis, kad man jis veikia, pradėjau pastebėti didėjantį limfmazgį pažastyje. Deja, ne pirmas kartas, kai taip nutinka nuo dezodoranto, tad teks likti prie Nivea vyriško antiperspiranto.
Taigi, medžiagos atsiliepimams nepritrūks, tik duokit noro juos rašyt!
Darbai
Įpratau papasakoti apie darbus. Šį kartą jau nebekalbėsiu apie rašymą ir atvirukus. Ten viskas klojasi sava vaga, tikiuosi stabilios kreivės aukštyn, tikiuosi tobulėjimo ir kad viskas bus gerai :).
Kas liečia timpų parduotuvę, tai jau aną sykį minėjau, kad ją labai vertinu, kaip patirtį su el. prekybos sistema, kurią galima įsirašyti į CV. Mano vyras sako, kad turėčiau padėti kitiems mažiems verslininkams padėti susikurti parduotuvę, nes daugelis bijo. Aha, aš ir pati bijau ;). Tai va, pati parduotuvė ramiai sau plūduriuoja. Viskas daugiau mažiau, kaip aš įsivaizdavau tada, kai abejojau ar daryt. Bet geriau daryt, nei nedaryt, ane? Paskutinis pardavimas, nesiekiantis net 10 EUR, buvo prieš pusantro mėnesio. Tai ar verta leisti pinigus tik dėl idėjos, kuri svarbi vien man, palaikymo?
Puikiai suvokiu, kad čia reikia marketingo kampanijos ir dalykai patys neužsikuria. Iphone nebūtų toks populiarus vien iš inercijos. Viską padarė teisinga reklama :). Tačiau, gal žmonės ir galvoja, kad viską gali pasidaryti patys, bet tiesa ta, kad marketingas nėra tik postukas feisbuke. Tai nuoseklus, rimtas, daug laiko užimantis darbas, kurį reikia išmanyti, nes kitaip švaistomi resursai. Na, pvz., aš to nemoku.
Aną kartą nusipirkau IG reklamos vienam Šiukšlynėlio postui. Paprašiau, kad IG rodytų žmonėms, su panašiais pomėgiais, kaip mano sekėjai. O ką IG? Rodė ne panašiems, o mano sekėjams. Ko man visai nereikėjo, nes norėjau pasiekti naujus žmones. Tad jei nemoku net reklamos teisingai nusistatyti ir mėtau eurus, tai tikrai net nesvajoju apie visapusišką marketingo kampaniją. Žinote, būna fotografai, dizaineriai ir kiti kūrėjai, kurie neturi patirties, sutinka kažką padaryti pigiai ar nemokamai, kol susikuria portfolio. Tai gal kada atsiras žmogus, kuris siekia karjeros marketingo srityje ir norės smėlio dėžės pažaisti. O kol kas viskas liks taip. Pradžioje lėkiojau visur ir ieškojau leggings’ų, dabar jau radusi tiesiog gražias timpas jų nebeperku. Sakiau imsiu tik jei bus ypatingos arba didesnio dydžio, nes jaučiu tokių trūkumą. Ir pati, ir išpirko greičiausiai tas, kurios buvo didesnės. Čia mano mėgiamiausios šiuo metu:
Protarpinis badavimas
Jau pusantro mėnesio propaguoju protarpinį badavimą. Mano pasirinktas režimas yra 18:6. Realiai tai kartais atrodo 19.5:4, 19:7, 17:5 ir t.t. Viskas priklauso nuo gyvenimo aplinkybių. Bet šiaip, per 1,5 mėnesio gal tik kokios 5 dienos sugriuvo. Dėl to, kad sveikas protas sako, jei nepavalgysi dabar, tai kitą galimybę turėsi tik po 5 valandų ar panašiai. Čia taip buvo keliaujant.
Ar numečiau svorio? Iš esmės – ne. Nuo pradinio nukrito apie 1kg, o toliau svyruoja tai +0.5, tai -0.5. Jei svarbus būtų tik svoris, tai labai demotyvuotų. Tačiau man patinka savijauta. Cukraus lygis nešokinėja. Jaučiuosi ne tokia išsipūtusi, energingesnė, ypač vakarais, nes seniau jau norėdavau prisnūsti. Mažiau valgau. Todėl tęsiu mažiausiai dar vienam mėnesiui!
Šiaip turiu labai daug minčių apie svorį ir visuomenės spaudimą. Pvz., aš esu stora. Ar man tai trukdo? Jei taip gerai pagalvočiau, tai ne per daug. Nesijaučiu graži. Bet aš nesijaučiau graži ir būdama plona, tai yra mokyklos laikais. Vis dar būdama studijų laikais. Numetusi svorio po skyrybų. Plonesnė, bet vistiek negraži 🙂 Tad jei atmetame grožį, tada man nekliūna storumas. Bet aš jaučiu spaudimą. Iš ko? Tikrai ne iš savo šeimos narių. Iš aplinkos.
Visų pirma parduotuvės sako, kad esu nenormali, todėl savo drabužių pasiūlą baigia L dydžiu, kartais XL, kuris neretai pamažintas, o ir tikrai beveik visada išpirktas. Netikit? Atsidarykit va šiandien vykstantį HM seilą ir pažiūrinėkit sukneles. Kiek atsiverčiau, tiek tik S arba M telikę. Taip pat matau, ką žmonės kalba forumuose ir discorduose. Sakysit, kam kreipti dėmesį? O gi tam, kad laido riteriai drįsta sakyti tai, ką galvoja, nes nereiks prisiimti atsakomybės. Tačiau taip bent išgirsti nediplomatiškų tikrų nuomonių. Mačiau, kaip jūtūberės Chanelette nuotrauką išdidino iki smulkmenų ir juokėsi, kad šortų guma truputį įsirėžusi į šoną. Mačiau, kaip nupaparacino Merūno žmoną ir aptarinėjo jos kūną tikrai ne palankiausiai. Skambėjo tokie žodžiai “aš badaučiau geriau, nei taip apsileisčiau”. Jaučiat? Badaut yra geriau, nei atrodyt ne taip, kaip tave spaudžia visuomenė. Tuo labiau, kad toje foto matėsi, kad šeima laimingai leidžia laiką, o nupaparacinusi mergina rašė, kad labai gražiai bendrauja su vaikais. Bet stora. Bet apsileidusi. Taškas. Visa kita nubraukiama.
Bet kas yra tas apsileidimas? Aš per kelionę į Estiją žiūrėjau, ką valgau ir ką valgo mano vyras bei bendrakeleivis. Praleidau visus pusryčius. Pietus valgydavau tokius pačius. Dažniausiai tai būdavo tradicinis kavinės vištienos kepsnys su priedais. Ledų neatsisakiau, išeidavo 1, kartais 2 porcijos, tų ant pagaliuko, bet praleidau visus šokoladukus, kurių buvo daug. Kavą gėriau tik juodą. Vakarienes arba praleisdavau, arba valgydavau tik trečdalį, dėl vaizdo. Tai būdavo kokios nors sriubos su mėsos konservais. Atsisakydavau ir nealkoholinio alaus vakarais, nes jame yra cukraus. Didžiuliame karštyje kelionė motociklu yra nelengvas fizinis darbas. Ypač žvyrkeliuose. Ir dabar pasakykit man, kodėl vyrukai, kurie valgė 3k daugiau, bei užkandžiavo ir gėrė cukrų nėra laikomi apsileidusiais, o aš esu? Tik todėl, kad mūsų kūnai reaguoja skirtingai? Kitokia medžiagų apykaita, amžius, lytis?
Dar apie kūną
Šiaip aš galvoju, kad tas spaudimas atrodyti tobulai man kiša koją labai stipriai. Ir čia išryškėja vyrų bei moterų skirtumai. Moterys daug metų kovoja už lygias teises. Feminizmas ten ir viską, bet ėjė, mes pačios sau prisistatom tiek barjerų ir niekaip savęs nevertinam lygiavertiškai. Pvz., pasakykit man, koks vyras atsisako nusimaudyti karštą dieną upėje, nes gal jo kojos nenuskustos, ar bikini sritis neatrodo tobulai dėl to, kad kelionėje nebuvo galimybių tvarkytis? Oi ne, jie sustoja prie vandens telkinio, pūkšt ir mėgaujasi gyvenimu. Aš sustoju prie vandens telkinio ir sakau, kad nenoriu maudytis, o iš tiesų motodžinsuose taip šutino, kad išbėrė užpakalį. O būtų malonu sukišti į upę, oi būtų!
Ar jums tokie barjerai nejuokingi? Man juokingi, tik kaip juos perlipt? Kaip negalvot apie dalykus, kurie kitiems vienodai rodo, nes tikėtina, kad niekas nenupaparacins ir išsididinę forumuose neaptarinės? Pasidžiaugsiu, kad per karščius bent jau liemenėlę namuose palieku, nors mano krūtinė atrodo, kaip ir turi atrodyti beveik keturiasdešimtmetės stambokos moters natūrali krūtinė. Ar kas nors mieste pastebėjo? Abejoju! O jei pastebėjo? Turbūt pagalvojo kažką ir pamiršo, tikrai vakare namuose su šeima neaptarinėjo. Kiek daug kompleksų, kiek daug!
Kelionės
Visą pavasarį prasėdėjome namie, tai birželis atrodo tarsi nutrūkus nuo grandinės. Toli nebuvome, tačiau keliavimo dvasią pavyko pajusti.
Aplink Lietuvą
Kiekvieną vėlyvą pavasarį arba vasaros pradžioje mes važiuojame į savo tradicinę kelionę aplink Lietuvą motociklu. Kadaise ją padarėme mopedu. Apie šių metų išvyką savo bloge parašė Gedas. Tad telieka tik įdėti nuorodą ir keletą nuotraukų :). Įsivaizduokit, kad čia kaip laikraštyje “tęsinys 5 puslapyje”, tad perskaitot intarpą ir grįžtat čia 🙂
Lietuva-Latvija-Estija
Turėjome ir kiek rimtesnę kelionę iki pat Estijos šiaurės. Jai skyrėme keturias kablelis truputį dienos. Ši kelionė nuo mūsų įprastų skyrėsi tuo, kad važiavome ne dviese, o tryse. Tad buvo du motociklai, trys žmonės ir jau reikėjo daugiau derintis. Žinot kaip būna, jau ir dėl valgymo, ir dėl nakvynės, ir dėl maršruto tenka tartis daugiau.
Keletas bendrų vaizdų, kaip paprastai atrodo mūsų dienos kelyje 🙂
O visus kitus kelionės įspūdžius aš aprašiau Niekiviskmėjinėjimuose, tad šio teksto papildymą galite perskaityti čia. O dėl to, ką rašiau aukščiau, suprasite, kodėl tekste “nenorėjau maudytis” yra kabutėse :).
Grįžusi prašiau nufotografuoti mane tokią nelabai kokią 🙂
Ir noriu papasakoti, kodėl motociklines keliones aš vadinu sunkiomis. Įsivaizduokite, kad keliaudami automobiliu kelis šimtus kilometrų gana rimtai pavargstate. Ir kojas pamankštinti norisi, ir kelias kartais pabosta. Juk visko būna, ar ne? Tačiau mašinose dažnai veikia kondicionieriai. Sėdite sąlyginai patogiai, galite pakeisti pozą. Su motociklu važiuoti smagu. Betarpiškai esi kelyje. Tačiau yra keletas nepatogių niuansų.
30 laipsnių karštis. Ant tavęs striukė su nugaros, pečių ir alkūnių apsaugomis. Sveria tikrai daug, tiek daug, kad aš jos nemėgstu nešiotis rankose, per sunki :). Kadangi ji yra šiek tiek atspari lietui, tai nepasakytum, kad labai gerai kvėpuoja. Yra atsegamos ventiliacijos angos, bet tai ne suknutė ant petnešėlių ir ventiliacija veikia tik judant. Džinsai stori. Strateginėse vietose (klubai, keliai) įsiūtas papildomas kevlaro sluoksnis. Tai medžiaga atspari trinčiai. Ties keliais – apsaugos. Šiaip tie džinsai beveik tiek pat patogūs kaip ir bet kurie kiti, bet karštyje tos apsaugos pradeda šusti. Šikna, šiaip jau irgi. Galiausiai sudirgsta. Batai auliniai. Labai svarbi aprangos dalis. Tik jų dėka mažo incidento Gražutės regioniniame parke metu, mano čiurna beveik nenukentėjo. Tačiau 30 laipsnių karšyje su juodais, vandeniui atspariais auliniais komforto nerasi. Pirštinės – odinės, storos. Bent jau šalmą nusipirkom baltą, nes su juodu oi kaip užkepdavo galva. Mes pakeitėm komunikaciją ir ausinės šiek tiek didesnės už senas. Man truputį spaudė kairę ausį. Tas truputį po keturių dienų tampa įkyriu skausmu :). Į moto bagažą daug daiktų neįsidėsi, tai ir plaukų kaukė, ir paakių kremas lieka namie 🙂
Dėl visų aprangos niuansų aš nemėgstu trumpų pasivažinėjimų. Na, tų, kai vyras siūlo važiuot pas jo tėvus motociklu, ar palėkt iki prekybos centro. Tačiau ilgos kelionės man patinka. Nepatogumai nugalimi, įspūdžiai nepakartojami. Jei, klausiate, kodėl traukia, jei rašau, kad sunku? O kodėl žmonės keliauja į kalnų žygius, nors ten tikrai nelengva? Gi galėtų paprastu takeliu pasivaikščioti. Kiti įspūdžiai ir tiek.
Vestuvių metinės
Birželio 27-tą šventėm penktas vestuvių metines. Šiaip kartu esame jau 11.5 metų. Bet aš švęst mėgstu 🙂 Ir džiaugiuosi, kad vyrui neužtruko visą gyvenimą suprasti, kad ilgos rožės nėra mano gėlės 🙂
Teko šiek tiek pasukti galvą, ką greito ir įdomaus nuveikti. Aš galvojau, kad gal reikia į Burokaraistelę važiuoti. Dėl asmeninių sentimentų, bet dėl nakvynės vietų stokos nusprendėme, kad važiuosime į Kauną. Tiesiog pasivaikščioti. Rezervavom kambarį „Metropolyje“ ir planas yra.
Traukiniu važiuoti man visada šventė. Na, o Kaunas ir toks pats, koks buvo tada, kai studijavau (pvz., vis dar žali troleibusai, kai kurios parduotuvės ir kavinės išliko), ir kitoks, ir pasitvarkęs, ir net juokingas:
23k žingsnių Kaune yra gerai. Bet mano konversiukai nutrynė pirštus. Šoviau į akropolį nusipirkti kažko labai patogaus. Čia suviliojo Crocs basutės, kurios jau nu neturi kaip trint. Aha, padai vistiek nutrinti, bet čia jau jokie batai nepadės, gal eisenoje bėda. Bet baskės tai žiauriai patogios, neišlipsiu aš iš jų, kai išsigydysiu pusles.
O tada vyras skėlė staigmeną. Noriu tau padovanoti kvepalus, sako, tik išsirink. Aha, o aš tai nežinau ko noriu! Pauosčiau kelis „Douglas“, trumpam stabtelėjau prie „Black Opium“. Ai. Tada užsukom į „Kristianą“. Tik čia kažkaip nejauku, toks konsultantės neatrodo įtikintos, kai taip paprastai apsirengę žmonės sukasi aplink kelis šimtus kainuojančius buteliukus.
Į akį krito „Mugler“ serija „Les Exeptions“. Konkrečiai tai „Woodissime“. Pauosčiau. Labai patiko.
„Yra labai nedaug tokių ryškių aromatų kaip argamedis: jis prieskoninis, medienos ir animalistinis. Mėgstu dirbti su natūraliomis žaliavomis ir atrasti joms naujų atspalvių. Siekdamas sušvelninti animalistinę argamedžio prigimtį, panaudojau kvepenės gėlę, švelnų zomšos prisilietimą ir prinokusių vaisių – sultingų abrikosų ir slyvos – skambesį“.
Jean-Christophe HÉRAULT
Bet abejojau. Tai dar pauosčiau keletą kvapų iš įprastos „Thiery Mugler serijos“. Turiu taip pat medžiu ir pipirais kvepiančius „Angel Muse“. Tad norėjau ir kitus pauostinėti. Bet tie woodissime šaukė. Grįžom prie stendo. Beje serijoje gal 6 kvapai ir visų uostyti nedrįsau, nes jau nieko nebūčiau užuodusi. Stoviu, galvoju, bandau jau ne tik ant popieriaus, bet ir ant rankos. Vėl ateina konsultantė ir bando įtikint pabandyti kitus. Ir dar sako – jų labai mažai reikia ir ilgai laikosi, užtai tokia kaina. Ok, sakau, papurškit ant rankos. O ji tik purkšt purkšt purkšt tris kartus! Tris kartus! Aš paprastai, kai kvėpinuosi, purkšteliu vieną kartą ant riešo ir tada abu riešus vieną į kitą patrinu ir dar jais už ausų perbraukiu. Tai jei pasakymas, kad jų labai nedaug reikia reiškia tris papurškimus, tai kiek ji varo, kai taip “normaliai” nori pasikvėpinti? Visgi jos pasiūlymas manęs neįtikino. Ir iš parduotuvės išėjom su woodissime.
Aš pati gana lengvai sugalvojau, ką noriu dovanoti vyrui. Ir ne, nėra taip, kad mes kasmet dovanojam kažką. Tiesiog arba norisi, arba ne. Tai aš senokai sugalvojau ir senokai įteikiau. Bet jis savo bloge, kurio nuorodą įkėliau aukščiau, ir pats papasakojo :).
Na, o tada Kaune dar vaikščiojom, tada dirbom kavinėje, pralaukėm škvalą, dar vaikščiojom ir atėjo kita diena, traukinys, kuriame, kaip paaiškėjo, labai gerai dirbasi.
Knygos
Šį mėnesį gavau labai daug knygų iš leidyklų. Tikros Kalėdos! Tik skaityti nespėju. Kelionėse neėmiau skaitinių į rankas, tad šį mėnesį įveikiau tik 6 knygas. Ir jos tokios:
Labai nustebino „Blogio šnabždesys“, nes sugebėjo mane įtraukti. Tiesa, vienoje vietoje sukvailiojo, bet tikiuosi, kad kitose serijos dalyse tokių dalykų nebebus.
Itin graži istorija ir „Visi pasaulio vandenys“. Apie skausmą. Apima daug, bet reikia pajusti. Šią knygą galima perskaityti labai greitai ir neužčiuopti esmės.
„Ramus gyvenimas“ – intelektualus detektyvas. Ramus, lėtas, bet su geromis įžvalgomis ir puikiu humoru.
Beje, šiandien (06 30) „Knygų klubo“ naujienlaiškyje rasite tris mano knygų rekomendacijas. Palieku ir nuorodą, tiems kas tingi, ar pavėluos prenumeruoti.
Tai va. Toks tas mėnesis. Tikiuosi nebuvo nuobodu 🙂
Apie visus įrašus iš karto sužinosite Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).
Virgilija
Labai įdomus įrašas ir mintys įdomios
Salomėja
Virgilija, tai visada kviečiu diskutuot apie tas mintis 🙂
Neimantė
Labai gerai susiskaitė. Dėl išvaizdos… Feminizmas… Cha… Moterys amžinai pirmos kritikuoti. Todėl ir gaunasi, kad apsikarstom kompleksais ir prarandam dalį malonumo gyventi. Jaunimas jau lyg tais drąsesni ir laisvesni auga. Aš irgi su žmogum veidrodyje vis bandau susigyventi.
hmm
Nejuokinkit su ta medziagu apykaita arba pasakom, kad mazai valgot ir still nekrenta svoris. Kam save apgaudineti?
Salomėja
Hmm, niekas neliepė juoktis. Teksto suvokimo pamokos turbūt dar tik nuo rudens prasidės?
Dovilė
pažįstama dėl maisto ir kompleksų, susijusių su svoriu, išvaizda ar pan. Nes tikrai pirmiausia galvoje užsidega lemputė, ar galiu pasinaudoti kvietimu susitikti, juk galvą ploviau užvakar (kad gerai atrodytų, kasdien tenka), valgant kokį nors maistą, kurį šiaip jau valgo ir kiti, graužiu save, kad man tai reiktų žymiai mažiau, nes atrodau tai didelė palyginus su kitais (nors matau, kad ta porcija visai nedidelė ir kiti dar stebisi, kodėl daugiau neįsidėjau), atsisėdus visad patampau palaidinę/maikę, kad tik kuo mažiau išryškėtų visos rinkės, nors šalia sėdi kolega, kuris dvigubai didesnis.. kai kiti šneka apie sutvirtėjimą, sportavimą ir kt., pati jaučiuos prastai, nes čia aš turėčiau būti ta, kuri apie tai šneka (tik kad sportui meilės nepajaučiau, gal kada nuo mokyklos nemalonių prisiminimų atsiplėšiu 🙂 ). Irgi kankina ta pati mintis – gi numesiu ar nenumesiu, vis tiek jausiuos nelabai graži, nes ir be svorio turiu prie ko prisikabinti 😀 tik tiek, kad paskutiniu metu vis dažniau sukasi galvoje, kad visgi jau reikėtų susirūpinti, svarstyklės vis naujus skaičius parodo, nors nieko kitaip nedarau nei iki tol. Apie protarpinį badavimą vis labiau pasvarstau, atrodo patrauklus vien todėl, kad būtų galima (jei valios nepritrūks) išvengti vakarinių pakramsnojimų. Nors radikalių pokyčių nesitikiu 🙂
Salomėja
Dovile, artima tai, ką parašei. O intervalinis badavimas tikrai padeda vengt pakramsnojimų. Aš gal ir vėlai vakarieniauju, apie 19-20, bet pavalgau ir taškas, pažymiu telefone, kad prasidėjo “badas”. Kai valgymas gaunasi 13-14 val, tai kažkaip nėra noro dienos eigoje užkandžiaut dažnai, nes iki vakarienės nebetoli 🙂 tai tik vienas koks užkandukas gaunasi tarp pietų/vakarienės (aš braškėms neatsispiriu), vietoje pusryčių, priešpiečių ir povakrieninių kramsnojimų. Bet svoriui tai didelės įtakos neturi, tik savijauta geresnė ir energijos daugiau 🙂
Ausra
Drabuziams dazniausiai veikia Merfio desnis – buna ispirkti butent tie dydziai, kuriu ieskai 😀 As butent S ir M dydziu tarp isparduodamu prekiu nerandu 😀
Smalsu, kad per perliukas is Garnier?
Salomėja
Ausra, iš tiesų, visokiu trumpų suknyčių, šortukų ir kt pilna didesnio dydžio :).
Perliukas yra toks savaiminio įdegio purškiklis: https://www.drogas.lt/drlt/odai/idegio-kosmetika/savaiminiam-idegiui/garnier-ambre-solaire-no-streaks-bronzer-idegi-suteikiantis-purskiklis-150-ml/p/BP_124241
Ne, nepavyko lygiai pasidengt, bet taip, pirmą kartą galėjau išeit su įdegintomis kojomis, o ne slėpti jas, kol nusiplaus, nes netolygumas pasireiškia ne dryžiais, o švelniais ombre perėjimais.
Beata
Del to komentaro “neesk ir nebusi stora” tai nesamone. As nesu stora, vidutinio sudejimo, bet needu, o svoris nelabai krenta. Dabar su protarpiniu nukrito 2-3kg, bet siaip nera taip, kad va mazai valgau ir liekneju akyse. Tai tie kur sako, jog storas gali but tik jei daug edi, tai gal tegul uzsiciaupia. Turi itakos ir genetika, ir amzius (nes tikrai medziagu apykaita leteja) – jei taip nebutu, tai visi butu kaip smilgos. Pazistu zmoniu, valganciu maziau nei as, ir vis tiek apkuniu. Odel kompleksu tai daznai pagalvoju as, kad o kas man darbi, jei napatinka lai neziuri. Kartais vaikstau be paplaikio ir dzin, tad su neskustom kojom issimaudyt man easy atrodo kaip va pagalvoju, jog kiti ziuretu savo reikalu. Del discordo tai ten tokios ziaurios mergos kartais buna, kad wtf. Nezinau is kur ten tos gyvates suranda pas zmones 1cm riebalu ir aptarineja paskui savaite, o pacios saves neziuri. Nu man ten atrodo neadekvatus stumimas kartais.
Vilma
Ačiū, kad rašot.
Salomėja
Beata, šiandien IG pradėjau sekt šį profilį https://instagram.com/danaemercer
Susišaukė labai su mano mintimis apie kompleksus, beje labai aiškiai atskleidžia, kad ir plonos yra netobulos “apsileidėlės” :), ta moteris įkvėpimas ieškot kelio iš tų kompleksų 🙂
O dėl discordo, tai tiesa, kad ten žiauru. Žiauru nes anonimiška. Ir tada kyla klausimas ar visi žmonės tokie šlykštūs ir realiam gyvenime tiesiog susilaiko, kol negali būti anonimais, ar tik kai kurie 🙂
Vilma, ačiū, kad užsukat 🙂
Asta
Gal esu viena iš nedaugelio, kurioms timpų parduotuvė yra rojus. Rimtai! Jūsų dėka atradau… spalvotas kelnes! Iki tol maniau, kad spalvotų kelnių nebūna. Visiškai nebūna. Taigi jeigu įkelsite kokias nors su gyvūnais, tikrai nupirksiu ir dydis net nebus svarbu. Nes XL dydžio timpas su vorais susimažinau. Svarbiausia buvo vaizdas. (Tiek ten ir mažinti reikėjo – tik per liemenį). 😀
Namie auginu voriukę Matildą, todėl negalėjau tų timpų neįsigyti. Ir neseniai dar vienas nusipirkau. Tai va, ačiū už tai, kad darote, veikiate, kuriate, rašote.
Man graži moteris yra ne fyfa, o savitų veido bruožų. Merūno žmona super graži. Ir ne vien išvaizda ji graži. 😉 Asmeninės savybės, žinios ir išmintis prideda labai daug grožio. Taigi taip, ir jūs esate graži. Na, tai mano kukli nuomonė. Bet tokia ji yra.
Tinklaraštį skaitau jau kelis metus, bet niekada nekomentavau. O ką protingo aš galiu parašyti, pagalvodavau. Nors minčių kildavo…
Salomėja
Asta, ačiū! Ne visada reikia, kad tie komentarai būtų gilūs. Bet miela išgirsti skaitytojų balsą. Timpos niekur nedingsta, tik tampa pasyvesniu projektu truputį, bet savaitgalį įkelsiu gėlių 🙂
Gabriele
Labai įdomiai suskaičiau ir sužiūrėjau įrašą! Ačiū!
P.S. Kristiana konsultantės visos kažkokios užrietę nosis, kiek teko susidurt 😀
MonaM
O kokį fastingo appsą naudojat? Ar pasiteisina? Dėl discordo, tai kaip tik prieš porą savaičių pabandžiau, kas ten per daiktas, kad nebūčiau visiškai šioj srity atsilikus. Tai per kelis vakarus padariau dvi išvadas. Pirma, tai mergos ten žiaurios ir suvarinėja bet ką, tiek dėl išvaizdos, tiek dėl gyvenimo būdo, kalbos ir pan., leisdamos suprast, kad pačios žino ir moka geriau, kas yra kiek ironiška, nes jei žmogus gali tiek laiko ir energijos skirti kitų sekimui ir apkalbinėjimui, tai akivaizdu, kad su jo gyvenimu kažkas negerai. Antra, joms neįtinka niekas, literally, niekas (nors į akis to turbūt nesakytų ir tai leidžia įsivaizduot dalies iš kiekvieno mūsų aplinkos nuoširdumą), tai su to suvokimu ateina toks palengvėjimas – kadangi vis tiek neįtiksiu, tai o kam man bandyt? Geriau būsiu savim ir nekreipsiu dėmesio į kitų nuomonę. Man su metais tai darosi vis lengviau daryti, nors kartais įdomu pastebėti kitas, pvz, per šiuos karščius mačiau nu tiek daug moterų su visokiom ten a la odinėm tampėm, džinsais ilgiausiais aptemptais ir pan. Stambesnės labai mėgsta juodai nuo galvos iki kojų, po sijonu dar ir tampes apsiauna. Tada žiūri ir galvoji, kaip čia yra, toks karštis, kad asfaltas lydosi, o tu vis tiek bijai, kad kažkam negraži pasirodysi, ar verta? Apsirenk patogiai, jo, matysis tas celiulitas, neįdegusi oda, bet bent tau pačiai bus patogu, o kiti tepasiunta 🙂
Salomėja
MonaM, išduosiu paslaptėlę, kurios turbūt nereiktų išdavinėti, bet aš po suknele irgi šortukus maunuosi :). Ar net kartais ir tuos pačius džinsus renkuosi (nes nemėgstu kitokio tipo kelnių). Kodėl? Oi ne celiulitas. Oi ne svoris. Tiesiog šlaunys liečiasi viena į kitą. Ir jokie tepalai, pudros, vazelinai čia nepadeda. Nekomfortas. Galiausiai ir trina. Buvau parsisiuntusi tokius daiktus, kaip prilipinamų kojinių viršus – tik prilipinamas nėrinys be kojinių. Būtent tam ir skirti. Bet smunka, baisu pamest :). Tad šitas gal atsakys, kodėl stambesnės po sijonu tampes apsimauna 🙂
O dėl discordo apkalbų, tai va tą ir noriu pasakyti, kad įdomu, kodėl žmonės skiria tokią didelę dalį gyvenimo, kad išsididintų dažniausiai jiems svetimų žmonių nuotraukas ir drožtų kiekvieną trūkumėlį. O jei tas trūkumėlis būtų panaikintas, tai rastų kitą 🙂
Dovilė
Paskaičiau apie juodai apsirengusius džinsuotus žmones vasara ir net juokinga pasidarė, nes vienas iš tų žmonių esu ir aš. Dėl spalvų – juoda man šiaip patinka, bet nevengiu ir kitų spalvų, bet nesuskaičiuosiu, kiek tekę matuotis spalvotus ir galop vis tiek iš parduotuvės išeiti su dar vienu tamsiu rūbu… Ar tai modelis netinkamas pasitaikydavo, ar tai dar kas. Kad taip yra ne tik man, galėtų patvirtinti ir kai kurie mano aplinkos žmonės, kurie skundžiasi ta pačia problema. Dėl džinsų – ne tik patogumas, bet ir kompleksai yra, čia jau nesiginčysiu 😀 Šiaip ilgas sukneles mėgstu, bet surasti be kažkokių ten povų raštų, neperšviečiamas ir kitus punktus atitinkančias sudėtinga. Arba nemoku ieškoti 🙂
Apie discordą tiktai girdžiu iš kitų, pati nebuvau įlindusi ir nesiruošiu. užtenka karts nuo karto FB po 15min straipsniais komentarus paskaityti ir suprasti, kad kažko matyt nesuprantu, o kad suprasčiau, smegenų dalį kokią nors reik sunaikint 🙂 Seniau dar kažkaip mėgdavau tam pačiam IG (konkrečiau – vadinamoje bookstagram bendruomenėje) įsitraukti į kažkokias diskusijas, kurios peraugdavo į kažkieno spaudžiamus unfollow ir pan, bet kažkuriuo metu nutariau atsiriboti nuo to ir labai ramu pasidarė. Įnirtingai diskutuoti ir įrodinėti kažką net su savais būna sunku, o čia atrodo beprasmiškai svetimiems jėgos ir laikas eikvojami 🙂 tai paskutiniu metu tik šiaip smalsu pasidaro, kai netyčia ant kokio story užtaikau, susijusio su praūžusia drama, apie kurią nieko nežinau 😀
Salomėja
Dovile, aš tai juodų rūbų labai nemėgstu, nes man per sudėtinga išlaikyt tvarkingą jų išvaizdą. Limpa plaukai ir bet kas, o jei medžiaga netraukianti viso pasaulio, tai nemaloni :):)
Kaip tik šiomis dienomis bookstagrame ūžia dramos :). Beje, man visada įdomu, kad žmonės žino, kas juos unfollowina. Aš tą pastebėčiau tik jei turėčiau 6 sekėjus. Bet nuo 20 jau tikrai nebe, nes vargu ar įsiminčiau 20 vardų :). Žinau, būna programėlės, kurios parodo, bet niekada nesupratau jų tikslo. Jei pamatai, kad kažkas tavęs nebeseka, tai turi kažkaip atkeršyt, ar kokia tokio žinojimo kita prasmė???
MonaM
Čia toli nuo pradinės temos, bet dėl tų bookstagramo dramų – nesuprasi, kas ten wtf vyksta, kaip antroj klasėj kokioj. Visos pasišiaušiuosios moralizuoja apie patyčių problemą, bet absoliuti dauguma jų (išskyrus gal tą skaitomanę Ernestą) neįvardina, kas iš jų ten tyčiojasi ir kokiu būdu :/ gal bijo, kad teks eit į atvirą konfrontaciją? Bet jei problema svarbi, gal tada nebijok ir atstovėk savo nuomonę? Taip pat neaišku, kad jau ten tokio ir įvyko, kažkas kažką unfollowino, kažkas pasakė, kad tavo sekėjai nupirkti, nu nžn, kas čia per gyvenimo drama. Toks vaizdas, kad ten visos suėjusios kartu paplotino bišk su šakėm ant vandens pamakaluot, kad kažkokie ratilai sekėjų tarpe atsirastų, gal nauji kokie susidomėtų. Nes sorry, nu nieko nesupratau, kame ten problemos :))
Salomėja
Trumpa istorijos reziumė, kurios tikrumo negaliu patvirtinti: Greta mano, kad pas Skaitomanę pirkti sekėjai, todėl senokai kuria intrigas ir bando prieš ją nuteikti. Viskas ypač paaštrėjo, kai Skaitomanė palaikė Knygų damą tada kai Greta puolė jos vaiką, tada kliuvo ir kitoms palaikytojoms :). Tai čia reziumė, kurią aš supratau, kiti gal kitokių minčių turi.
MonaM
Aaa, tai praleidau kiek turinio, mačiau tik emocijas 🙂 niu jo, vaikų puolimo/įtraukimo į santykių aiškinimus tai nesuprantu, su morale čia ne kažką, o ir kiekvieną mamą sunervuosi. Tik rišliau galėtų mintis chebra reikšt gal, aiškiau įvardint problemą, o tai po to ta Greta Brigita tik sekėjų naujų susiras, nesuprantančių (kaip aš), kas čia vyksta, o už savo žodžius / veiksmus neatsakys, nes o kam. Aukštesnio levelio influencerių tarpe taip paprastai nepraslįsi su menkom intrigėlėm, ten tenka ir viešai ašarojant nuskriaustų atsiprašinėt ♀️
Salomėja
Jeigu viskas yra taip, kaip sakau, kaip minėjau, daug visko vyksta užkulisiuose ir vyksta ilgai, tai labai įdomi draskymosi priežastis. Žmogus, kuris įvardijamas, kaip intrigų kūrėjas, nuteikinėtojas ir kenkėjas, bendradarbiauja su visomis leidyklomis. Tad ko maža? Trukdo faktas, kad nesi toks vienintelis ir nepakartojamas? Kad yra kitų, kuriuos mėgsta žmonės? Gal net labiau mėgsta? Bet per prievartą mylimas gi nebūsi, tai, kad badai kitų minusus tau pliusų irgi neprideda. Vat įdomu. Tuo intrigos ir traukia. Aš stengiuosi nesivelti, bet pripažinsiu, kad popkornų išsikepu. Dėl tų minėtų priežasčių – noro suprasti, perprasti, surasti atsakymą į klausimą “kam ir kodėl”.
Dovilė
Kolegė sakė, kad pavydi man, nes pati dėl katino negali juodų rūbų dėtis 😀 aš kol kas katino neturiu, tai ir džiaugiuosi, bet šiaip faktas, kad kas rytą tenka prasivalyti su voleliu pūkelius ir neturint gyvūnų 🙂 na o einant į svečius irgi pamąstau, ar ten bus kokių nors gyvūnėlių, dėl kurių vertėtų juodos privengti.
Dėl unfollowinimo aš nebent pastebiu, kai mane jau n-tąjį kartą tas pats žmogus pafollowina. Tada suprantu, kad čia vienas tų, kuris laukia, kol ir pati tą padarysiu, o jei taip nenutinka, atseka ir po kiek laiko vėl bando taip pat pažaisti 🙂 bet ir tai tik kartais tą pamatau, nes pavadinimai visų panašūs, tai sunku suprasti, ar ten tas pats, ar jau kitas profilis. o stebėti, kas mane kada atsekė, atrodo beprasmiška, nes jei tam žmogui aš neįdomi, tai ir ok, tegu neseka 😀 juk ir pati lygiai taip pat prasivalau nuo nenorimų paskyrų karts nuo karto. ir turiu ne vieną sekamą žmogų, kuris manęs neseka, bet nuo to jis nepakliūva į juodąjį sąrašą.
,,stengiuosi nesivelti, bet pripažinsiu, kad popkornų išsikepu” prajuokino. Pas Ernestą trys vardai įvardinti (kažkas ten dar, gal Nora, minėjo, kad iš viso 4 vardai yra, bet kas ta ketvirta, nežinau), tai supratau, kad daug nežinau. Rečiau būnu, įgarsintų storių beveik nežiūriu, ne visas ir seku, gal todėl kažkas prasprūsta, plius dabar kai IG nebėra galimybės stebėti, kas pas ką pakomentavo, tai matyt prasileidžia dalis informacijos. Arba daug visko vyksta asmeniniuose susirašinėjimuose 🙂 Man būna juokinga, kaip ten žmonės mėgsta greitai iš puolančių į aukas pasiversti (ar atvirkščiai). Na, ir kaip, Salomėja, minėjai, keisčiausia, kad įvardintos tos, kurios sulaukia daugiausiai dėmesio iš leidyklų, gali pasigirti tūkstančiais sekėjų ir pan., tai atrodo, ko ten dar gali norėtis.
DaliaM
Nežinau, perskaičiau šiam straipsnyje daug kompleksų ir pasiteisinimų. Discordo nežinau ir net nenoriu žinot. Ar tos merginos aptarinėjančios yra autoritetai, ar kas? Kas nori būt nudailintos – sėdi prie vonios. Kas nori būti laimingos – važiuoja motociklu, sodina gėles ar eina į žygius.
Mano birželis buvo ėjimas, darbe turėjom steps challenge. Pradžioj norėjau būt pirmoj pusėj sąrašo, po to jau ir pozicija rūpėt pradėjo. Sunku buvo kartais, nes darbo diena namie, po darbo reikalai su kompu(ar kiti reikalai namie). Tai būdavo visaip, pvz išeinu tik 22 val pradėt daryt reikiamų žingsnių. Tuo pačiu birželį ir kelis naujus batus bandžiau įtraukt, trindavo, ir vis tiek eidavau 🙂 Tai suskaičiavau, kad vienu metu 5 pleistrus dėvėjau 😀 Mūsų lyderiai vaikščiodavo po 25-30K kasdien! 😮 Bet labai svarbu patogūs batai! Ir aš dar, jei būdavo proga, pakeisdavau batus, net ir tuos patogiuosius (nes pas kitus kitaip padas išformuotas, ir tada nuvargusios vietos pailsi).
Salomėja
DaliaM, na būt keista jei, sakytumėt, kad perskaitėt daug receptų kokių :). Dabar nekeista 🙂 Gi apie kompleksus ir kalbu daug :). Ką padarysi, kad jų neslepiu ir nevaidinu, kad neturiu :).
O beje, čia arba arba? Arba nudailintos, arba laimingos? :):):):)
O jūs šaunuolė! Aš 22h jau dažniausiai lovoj 🙂
Egle
Mane tokie gyvenimiški užrašai labiausiai traukia 🙂 Nors neslėpsiu, jei reikia patarimo kokio produkto klausime užeinu pasižiūrėt ar bandei ir aprašei 🙂
Su tais kompleksais taip jau yra… bet gal su metais kas ir kinta, aš pastėbėjau kad keičiuosi, nebeįdomu jokie forumai ir discordai, tušti plepalai apie nieką. Įdomu profiliai kurie skatiną kažką daryti, gaminti, išeiti pasivaikščioti ar tiesiog paskaityti kokią naujieną. Keičiasi požiūris, ne tik į save, bet ir į kitus, darausi mažiau kategoriška.
Bet visada norisi palinkėti kitoms pamėgti save, susigyventi, tobulų žmonių nėra, nesvarbu kiek jie sveria ir koks riebalų procentas. Svarbu pačiam jaustis gerai, jei tai nesukelia tau pačiam ligos ar problemos, koks gi skirtumas ką mano kiti.
Ir dar man psichologė labai gerai pasakė – jei kažko nedarai, vadinasi ne taip ir nori. Kai nori pasiekti, skaityti, išeita, tai imi ir darai. Matyt dar kažkam neatėjo laikas 🙂
Salomėja, puikus birželis buvo 🙂 Beje, vis permesdama akimis ką perskaitai (nes tik porą merginų skaitančių seku) vis tikiuosi rasti naują Vėjo Vardas knygą ar bent užuominą kad ji jau pakeliui. Gal teko ką užmatyti, nes man internetas nieko nerodo, o taip noriu nebegaliu 🙂
Salomėja
Egle, tiesą sakant, kol kas negirdėjau, kad trečia knyga būtų pakeliui. O jei ją ir išleis, tai labai abejoju, kad sulauksime lietuviškai, nes pirmos dalys nesulaukė sėkmės. Nebent kokia kita leidykla sugalvos perimti teises.
Darja | LUSCIOUS STYLE
Žinok, sudomina mane tie kvepalai. Keliausiu pasibandyti! 🙂
Salomėja
Darja, papasakok po to ar patiko 🙂