[2023 05 03] Na tai ką, prasidėjo vienas smagiausių metų mėnesių. Man gegužė labai patinka, nes nepaisant orų jau jaučiasi vasaros dvelksmas, bet iš tiesų ji dar tik prieš akis. Vakarai šviesūs, tik gyvenk ir džiaukis. Ir džiaugiuosi.
Kuo ypatingas buvo balandis? Kažkoks ilgas nors ir negausus įvykių. Lyg ir niekur nevažiavom, palyginus kažko ypatingo neveikėme. Jei vis dar bandau pagalvoti apie balandį, tai ir toliau galiu pasakoti apie šuniuką. Kaip mažei sekasi žmonių paieškos treniruotėse. Kaip jai einasi paklusnumo pamokos, kaip mokomės nuobodžiauti mieste, kaip važiuojam žiūrėti paspirtukininkų ir riedlentininkų, kad Bitės netrigerintų pavieniai susidūrimai. Kaip ji susipažino su vandeniu. Žodžiu, kaip supratote, pas mus visas laisvalaikis ir net darbalaikis dabar derinamas prie šuns. Tačiau mes patys nusipirkome belgų aviganį. Mus įspėjo, mes žinojom ir esam toliau pasiruošę gyventi Bitės gyvenimą 😀 Mes ir neslepiam, kad turėjom daug ant sofutės švaistomos laiko beigi tingėdavom išeiti į lauką. Šuo – vienas geriausių sprendimų.
Per Velykas lankėmės Ukmergėje ir per tuos laisvadienius pagaminom Bitei normalų namų narvą. Nomalų, reiškia sunkų, nebarškantį. Tam panaudojom mano tėčio užkauptas ąžuolines lentas, kurias visas reikėjo obliuoti iki vienodo svorio. Taigi, darbelio buvo, bet Bitei jos apartamentai patinka. Jei vis dar vartote akis išgirdę žodį narvas, tai vėl primenu pasieškoti informacijos ir pasidomėti garsių bihevioristų nuomone. Realiai, tai niekur kitur mūsų Bitė nemoka nusiraminti. Visur būna vijurkas, niekada nemiega ant kažkokios sofos (per 4 mėnesius, kiek pas mus gyvena, tai užmigo ne narve vos vieną kartą ir tai po foteliu), nuolat siautėja, ieško ką veikti ir tik savo vietoje nurimsta. Atrodo net persimaino. Ten ji leidžia laiką naktį ir kai dirbame. O visu kitu metu varom kartu į lauką. Ten ir dirbam, ir socializuojamės, ir žaidžiam. Mūsų dienotvarkė gaunasi maždaug tokia: nuo šešių iki aštuonių ryto laikas šuniui: 6 ryto pirmas pusvalandžio išėjimas (keliasi kažkuris iš mūsų kas antrą dieną), tada grįžtam, išgeriam rytinės kavos ir einam didesnio pasivaikščiojimo. Tada darbai. Per pietus laikas šuniui. Pvz.,važiuojam į dresūrą., vakare, nuo kokių penkių – laikas šuniui, einam ilgesnio pasivaikščiojimi. Prieš miegą dar vienas ėjimas į lauką. Taigi, madam Bitė nėra palikta pati sau viena, o net ir narve miega šiek tiek per mažai (pagal amžiui priklausančias normas).
6 (jau beveik ir 7) mėnesių malinka jau kitokia nei buvo 3-4. Tada man norėjosi verkti ir atrodė, kad niekada lengviau nebus. Dabar vis dar turim šunį, kuriam kiekvieną dieną reikia priminti, kad negalima pulti šunų, žmonių, paspirtukininkų. Ir visą gyvenimą reiks. Bet jau lengviau. Ir įdomiau. Ir smagiau, nes galima išeiti į miestą, išgert kavos ant suoliuko, nuveikti kartu kažką smagaus. Dabar labai daug vaikštom, 15k žingsnių susisuka be vargo.

Darbai. Manau, kad šiuos mėnesinius įrašus skaito tik tiek, kurie žino, kas aš esu ir nereikia priminti, ką dirbu. Bet jei užsukote atsitiktinai, tai jau antrus metus bandau išsukti savo (daugiau nei dešimtmetį veikiančią) atvirukų parduotuvę. Kol kas viskas einasi daugiau mažiau pagal išsikeltus tikslus. Kartais visko nesuspėju. Parduotuvei sekasi, jei yra pardavimų, bet kai yra pardavimų aš visą laiką skiriu jų pakavimui. Kažkuri kita sritis nukenčia. Tad toks užsuktas ratas. Taip pat labai rimtai pradėjau sukti galvą, kaip įsukti kažkokią veiklą, kuri fiziškai neriboja. Pvz., dabar negaliu išvažiuoti labai ilgam, nes nėra kam palikti el. parduotuvės. Išvykų, atostogų metu, žinoma, pajamos mažėja, tad norisi jas kažkaip kompensuoti. Minčių yra, reikia jas tik išsigryninti ir padirbėti. Juk vasara ateina ir pats metas darbostogoms, kai susimeti kompus į automobilį, pasiimi saulės baterijas ir leki savaitei į mišką.
Pirkiniai. Kalbant apie tai – mėnesio įvykis – pagaliau prisiruošėm keisti automobilį. Kol rašau dar jo neturim, nes tik penktadienį susitvarkėm lizingą, bet kai tekstą publikuosiu, jau greičiausiai rakteliai bus mūsų rankose. P.S. Jau vakar pasiėmėm. Perkame ne naują, bet dar nediduką gabaliuką gamyklinės garantijos turintį automobilį. Ilgai svarstėm autobusiuko variantą, bet galiausiai apsistojome prie didesnio vienatūrio, kuris jau toks tarsi mini autobusiukas. Mums reikia tokio automobilio, kuriame galėtume įsirengti miego ir darbo vietas ir žinoma, dar tilptų šuo. Čia mūsiškis:

Kas laukia gegužę. Panašu, kad šis mėnuo bus aktyvesnis. Žinoma, kalbu apie šuniuką. Po poros savaičių visą savaitgalį vyks seminarai, kurių datos dubliuojasi, o mes pabandysim sudalyvauti abiejuose. Vienas, tai tradicinis mondioringo workshop’as. O kitas – „Šunų elgsenos sutrikimai. Kitoks požiūris į problemų sprendimą.“ Taip pat du kartus per savaitę laukia mantrailing treniruotės, kurios Bitei labai patinka, ir mantrailingo seminaras mums. Tai irgi paprastai trunka iki vėlumos ir po to daug jau kažko sau nenuveiksi. Na, ir neabejoju, kai jau bus naujas mašiniukas, tai norėsis kažkur nuvažiuoti. Taip pat ir darbų prisiplanavau. Atvirlaiškių naujienos užsakytos, nauji washi turi atkeliauti, taip pat pradėsiu prekiauti Kata Kiosk ir dar vienos vokiškos kompanijos atvirukais. Visko reikia tiek suspėti! Ir dar įgyvendinti idėjas!
Knygos. Skaitau kiekvieną dieną, bet mažiau, tad gegužę perskaičiau tik 6 knygas. 4 iš jų – telefone. Trileriai dominuoja.
Štai tiek to mėnesio. Kas pas jus gero?
Veni Vidi Facebook
Veni Vidi Instagram
Veni Vidi Knygos Facebook
Veni Vidi Knygos Instagram
Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.
Raimonda
Kada bus žadėtas įrašas apie plaukų priemones? Labai labai laukiu
Salomėja
Raimonda, manau vieną iš trečiadienių 🙂
Tiesiai šviesiai
Smagu matyti Jūsiškę Bitę piratę paaugusią, jau turbūt virsta į miesto damą 🙂 o gyvenimas pavasarį tikrai gražesnis
Ramunė
Šaunu ir pagirtina, kad tiek laiko užsiimat su šuniu ir socializuojat, mokot, tikiuosi Bitė užaugs kaip geras šuo. Mūsų apylinkėje, deja, yra malinua baubas, net baisu išėjus į lauką, kad tik nesusitikt 🙁 Sėkmės auginime toliau, įdomu paskaityti
Salomėja
Ramune, ką daro sutiktas malinua baubas? Ir ką tuo metu daro jo šeimininkai?
Ramunė
Tai šeimininkai stengiasi pavadėlio nepaleisti iš rankų, kol tas šuo tamposi, loja ir inkščia. Jei išslysta pavadėlis labai sunku tą šunį sugauti… Šokinėt gali labai aukštai, buvo man šlaunis, pilvą apdrąskęs iki kraujosrūvų, baisu, kad neįkąstų. Žodžiu, bijau.
Salomėja
Ramune,
supratau, na iš parašymo panašiau, kad šeimininkų bėda, o ne šuns, juolab, kad apšokinėja, tai neagresyvus. Šeimininkams šiuo atveju pasisekė. Tie, kurie kanda, biški kitaip nusirovę elgiasi, nėra pas juos noro pašokinėt iš džiaugsmo, aišku, nereiškia, kad bet kuris neįkąs.
Ramunė
Ne ne, jis ne iš džiaugsmo šokinėja, o bando pasiekt mano pupsiką, kurį iškart ant rankų pasiemu ir bandau apsaugot. Nepasiimčiau tai gal ir į gabalus sudrąskytų.
Salomėja
Aha, tai jau čia papildomos detalės, kurios kitaip nušviečia situaciją. Daug šunų reaktyvūs kitų atžvilgiu. Aš ir per žmonių paiešką matau, kaip visai linksmų šunelių šeimininkai įsitempia, kai reikia prasilenkt.
Mes prie to dirbam, o minimos malinkos šeimininkams reiktų apgalvot su kokiais ankakliais vaikšto, tikiuosi bent ne su petnešom.
Jovile
Pasidare idomu, kuom blogai petnesos vietoj antkaklio paprasto?
Salomėja
Petnešos nėra blogai, yra veislių, kurioms jos rekomenduojamos, tačiau tos veislės dažniausiai yra mažų šuniukų, buldogų ir pan, kam dėl fiziologijos sunkiau su pavadėliu.
O šiaip petnešos nėra skirtos vedžiojimui, o ypač sunkesnio charakterio (ir svorio) šunų kontrolei. Su petnešomis neįmanoma jokia korekcija, be to jos skirtos tempimui, o dažnas iš mūsų nenori, kad šuo temptų. Tiesa, skaičiau, kad jei šuo labai tamposi, tai deda petnešas, kad nesusižalotų kaklo ir trachėjos, bet čia jau įsisenėjusios problemos. Taip pat būna spec petnešų skirtų mokytis netempti. Tad nėra taip, kad petnešos kažkaip blogai, labiau priklauso, nuo to ką veiki.
Mūsų veislės šunims antkaklis yra “netempiu, nepuolu, nekandu, nedirbu” (idealiu atveju) režimas, o petnešos – “dirbu, kandu figurantą ir etc.” režimas. Pvz., žmonių paieškoje iki pradinio taško ateinam su antkakliu, darbą daro su petnešomis, kai baigia – iš karto persegama vėl.
Dargi, kai šuo suauga, skirtingoms veikloms rekomenduojamos skirtingos petnešos, nes šuo žino, ką veiks pagal tai, kas jam užsegta.