Ernestas Parulskis “Kasdienybės kunstkamera”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė:  Žinojau, kad yra Parulskis, bet pasirodo ten ne šitas :). Bet tai nekeičia reikalo, kad kunskamera visai patiko. Perskaičiau netyčia – radau pasiskolintoje elektroninėje skaityklėje. Visą laiką galvojau, kad tekstai lyg ir girdėti. Turbūt taip ir yra, nes šmėžavo internetuose. Supratau, kad geraisiais balsas.lt laikais autorius ten rašydavo, o ir kitur šmėžuodavo. Kelis kartus kvatojausi. Kad ir iš frazės “tie tinklaraštininkai visai kaip vaikai”. Arba iš taip pažįstamo teksto apie darbų atidėliojimą, o po to išsisukinėjimą nesuspėjus. Man atradimas, kad vis dažniau skaitau lietuvius, ir kad patinka kai kiti rašo “ką matau, apie tą ir dainuoju”.
Vienu sakiniu: visiems kam patinka tekstai iš serijos “kaip atostogauti darbe”, ar “kaip nenuobodžiauti kamštyje”.
Oficialiai: Pirmojoje savo knygoje eseistas Ernestas Parulskis pasakoja apie daiktus ir reiškinius, įaugusius į mūsų kasdienybę. Anot autoriaus, ši knyga – tai mėginimas paversti kasdienybę nuotykiu, atskleisti ją kaip įdomybių kolekciją. Kone moksline informacija, paties autoriaus improvizuotų socialinių apklausų duomenimis ir jo itin pamėgtais matematiniais skaičiavimais pagrįsti tekstai, džiuginantys skaitytoją rafinuotu humoru be pagiežos, artimi prozos kūriniams.
Puslapių skaičius: 277
Elektroninė knyga
Perskaityta 2011 02 14