Kovas baigėsi. Ir valio.
Visai geras mėnuo buvo – toks pilnas visko, kad net sunku patikėti, jog čia viskas ir sutilpo. Dienos ilgėjo, saulės daugiau gavom, oras palengva darėsi pakenčiamas. Nėra kuo labai skųstis.

Bet, aišku, ne viskas buvo vien vaivorykštės ir katinėliai. Pasitaikė visko. Tad tradiciškai sėdu ir apžvelgiu, kas čia vyko. Toks mėnesinis savęs sustikrinimas: kas nudirbta, kas patirta, ką verta prisiminti.

Knygų mugė

Kažkaip šįkart ji ištiko kovą. Planavom eiti penktadienį, bet naktį praleidom ieškodami dingusio žmogaus – po tokio nuotykio jėgų nebeliko nei knygoms, nei žmonėms. Tada planavom eiti šeštadienį, bet tądien turėjom laisvos paieškos treniruotę, po kurios į miestą grįžom per vėlai.

Galiausiai – gal ir pirmą kartą – apsilankėm sekmadienį. Ir, tiesą sakant, gal net labai pasiteisino: žmonių buvo mažiau, stumdytis beveik nereikėjo, kvėpuoti buvo kuo.

Vienas pagrindinių mano tikslų buvo aplankyti Lietuvos Pašto stendą ir prisipirkti pašto ženklų – gyvai, išsirinkus, pačiupinėjus. Misija įvykdyta! O be pašto ženklų, žinoma, ir knygų parsinešėm glėbį. Nes kitaip juk nebūna.

Bitė

O ką Bitė? Ogi toliau uoliai mokosi ieškoti. Kartais sekasi puikiai, kartais – mažiau puikiai, bet toks jau tas kelias. Ji jau du kartus šiemet dalyvavo tikrose paieškose – o tai, sutikit, gana įspūdinga. Bent jau man. Pirmą kartą vertinti jos rezultatus buvo sunkoka, nes paprasčiausiai trūko aiškios informacijos apie tai, kur ir kiek dingęs asmuo praleido laiko. Antras kartas – kur kas įdomesnis: nors žmogaus Bitė ir nesurado, bet iš jos elgesio gavom labai vertingų įžvalgų. Nors, man atrodo, apie tai jau šiek tiek pasakojau praeitą mėnesį.

O kas tikrai naujo – tai kad gavom laiką vienoje dresūros salėje. Dabar turim progą reguliariai pažaisti su kandimo kostiumu. Tokie šeimyniniai sekmadieniai su kanda, bėga, džiaugiasi. Ir Bitė, ir mes. Nes reguliarus nukrovimas ir “dantų pakąsimas” kontroliuojamoje erdvėje šiek tiek padeda valdytis civiliniame gyvenime.

Pirmasis bėgimas mano gyvenime

Taip, tai nutiko – pirmą kartą bėgau! Na ok, ne pirmą. Maždaug 25 metai. Tiek praėjo nuo paskutinio mano bėgimo, nes baigusi mokyklą sakiau, kad gyvenime nebėgiosiu. Tai ir nebėgiojau. Ir šiaip su sportu mano santykiai labiau hate nei love.

Ir kai buvau prisiauginus svorio iki beveik 95kg, tai viskas buvo žiauriai sunku. Tikrai ne iki bėgimo, nes kelių sąnariai man nebūtų padėkoję.

Dabar svorio gal kokiais 15kg mažiau, bet vistiek esu xl dydžio meška. Ta meška, kuri 200 metrų nenubėgs. Gi matau kaip nespėju paskui šunis.

Kažkaip Gediminas kalbėjo kalbėjo ir įkalbėjo. Padarė man laikrodyje treniruotę – 4min bėgu, 4 min einu, na ir išbėgau. Nesmerkit, bet mano baimės kvailos: oi aš pridusiu, oi šnopuosiu, iš manęs visi žvengs. Bet pilnas Vingis visokių, savim užsiėmusių ir kažkokia risnojanti Salomėja tik dar viena tarp šimtų. Nesu tikra, ar bėgimas taps įpročiu, bet tai buvo tikrai svarbus žingsnis man pačiai.

Darbai

Mano pagrindinė veikla – atvirukų ir raštinės reikmenų parduotuvė išgyvena savotišką krizę. Nėra taip, kad badaučiau, bet kiekvieną naują mėnesį pasitinku su nerimu: ar užteks užsakymų, ar vis dar reikia to, ką kuriu? Tas nestabilumo jausmas tapo kiek per dažnas palydovas.

Bet sėdėti ir vien tik bijoti – nelabai mano stilius. Tad nuo balandžio 1-osios pradedam naują etapą: nuomojamės patalpas, į kurias persikels pusė mano namų ofiso. Atkeliauja sublimacinė įranga ir dar krūva visokių įdomių daiktų – planuoju eksperimentuoti su naujais produktais. Pavyzdžiui, pasaulis pilnas drobinių pirkinių maišelių, bet jei žiūrim iš užkietėjusio postcrosserio perspektyvos – nelabai kas ten skirta jam. O galėtų būti. Tad laukia daug kūrybinių ir gamybinių bandymų.

Tuo pačiu noriu atgaivinti ir „Legs’n’Roll“ projektą. Tik ne taip, kaip buvo. Buvusi dėvėtų leginsų parduotuvė atgims kaip vinilinių lipdukų namai. Kodėl ne favoritepostcard.com puslapyje? Nes matau visiškai kitą auditoriją – kitą stilių, kitą nuotaiką. Bet apie tai dar papasakosiu vėliau, kai viskas labiau įgaus formą. Jau turiu šūkį – „Step up, stick on!“, dabar ieškau logotipo idėjų ir bandau „Legs’n’Roll“ pavadinimą interpretuoti iš naujo. O gal apsigalvosiu ir nusipirksiu visai naują domeną. Turit idėjų? Ir žinot, smalsu, kur tai nuves. Tikrai smalsu.

Mano mylima favoritepostcard.com jau kurį laiką veikė apgailėtinai lėtai. Kartais atrodydavo, kad jei tiesiog užrašyčiau viską ant popieriaus ir išsiųsčiau paštu, būtų greičiau. Ne tik prekės snail mail gerbėjams, bet ir svetainė visiška sraigė. Tad galiausiai priėmėm rimtą sprendimą – išmigravom pas kitą hostingo paslaugų tiekėją. Tai buvo ne šiaip sau „spaudžiam mygtuką ir viskas veikia“ tipo žingsnis – reikėjo nemažai darbo, kad duomenys persikeltų sklandžiai ir klientai nepajustų jokios didesnės veiklos pauzės.

Be viso to, ėmiausi ir parduotuvės dizaino – atnaujinau jį nuo pagrindų. Dar yra kampų, kuriuos reikia nušlifuoti, bet jau dabar džiaugiuosi rezultatu. Dabartinis variantas atrodo ir moderniau, ir, tikiuosi, patogiau visiems, kurie pas mane užsuka pasižvalgyti po atvirukų pasaulį.

Trupiniai:

Perskaičiau 5 knygas. Iš jų tris angliškai.

Kovą dalyvavome (turiu omenyje konkrečiai save ir G.) vienoje paieškoje – sudėtingame šlaitų šukavime.

Važiavome į Kauno rajoną, kur uždarame šunų mylėtojų renginyje buvo pristatoma K9 veikla. (Beje, K9paieska.lt puslapyje galite daugiau paskaityti apie vykusius renginius ir paieškas.)

Saulėtas šeštadienis buvo skirtas savanorių mokymams, kur gilinome žinias apie žmonių paieškos strategijas.

Vis dar nepamėgau iPhone.

Neišsiunčiau nė vieno atvirlaiškio 🙁

Šis mėnuo kažkokia biurokratinė kova. Kai išsinuomojom patalpas aš visą dieną aiškinausi, kaip man reikia sumokėti gpm už nuomotojus (o jie ne vienas) ir tą deklaruoti. Tada persivedinėjant iš Stripe (mokėjimų surinkimų tarpininkas) į savo sąskaitą pinigai “kažkur dingo”, tad momentinis iki 30 min žadėtas pavedimas su 4 EUR komisiniu mokesčiu už tokią “skubą” jau tęsiasi 3 dienas ir nežinia kiek į ateitį. Vien dėl to net pajamų deklaravimą atidedu kitam mėnesiui, gal bus sėkmingesnis 😀

Mėnesį baigiu su žiauriai ilgu “to-do” sąrašu. Kadangi nuo kabineto raktus gausime tik nuo pirmos dienos, tai reiks daug įsirengit. Reikia interneto, reikia kavos aparato (nors pastate yra bendra virtuvė), reikia baldų, reikia pervežti, ką planuoju ten įkurdinti, reikia realiai užkrutinti du planuojamus projektus. O juk dar važiuojam į laisvos paieškos stovyklą Estijoje ir Velykos atima šiek tiek laiko ir paieškos nukrenta visada, kai nori daryti kažką kitą 😀

Tad štai tiek šį kartą. O kaip jūsų mėnuo?