Liepa baigėsi! Ir sakyčiau toks vienas keistesnių mėnesių. Kažkokių didingų įvykių nepapasakosiu, bet smulkmenų susidėjo visokių. Buvo ir gero, ir blogo, pradžių, pabaigų, pirkinių… Tad apie viską po truputį.

Darbostogos!

Mes gegužę ir birželį važiavom į paieškos seminarus. Rugpjūtį keliausime į stovyklą, rugsėjį – dar vieną seminarą. Taigi, šiemet kažkaip nėra tokių tiesiog čilinimo atostogų. O reikėjo, o norėjosi! Vis pagalvodavome apie darbostogas, kuomet galima pakeisti aplinką, dirbti, bet jausmas gi visai kitas. Ir benaršydama booking’e aš pamačiau, kad Druskininkuose atsilaisvino namelis, kuriame buvome gruodį ir kur mums labai patiko. Kažkaip ilgą laiką jo nebuvo pasiūloj. Imam!

Keturioms naktims apsistojome šalia pat parko. Gerai miegojome, labai daug vaikščiojome, skaniai maitinomės, truputį mantrailinom. Tiesa, darbų pasidariau mažiau nei norėjau. Bet poilsis svarbiau.

Apie kūno pokyčius

Mano vyras instagrame gana dažnai rodo, ką valgom, o aš kartais persidalinu. Gedas, įkvėptas žmonių palaikymo ir smalsumo, dažnai pasidžiaugia mūsų pietumis, vakarienėmis ar desertais. Gi dabar ir ledų mašiną turim, jis ir becukrius tortus daro, grietinėlę plaka. Kartais jaučiuosi kaip farširuojamas paršiukas, nes kai skanu aš valgau daug, o pas mus dažniausiai skanu. Skirtumas nuo anksčiau tik tas, kad daug gero maisto veikia šiek tiek kitaip nei daug picos ar mako.

Man džiugu, kad nuo didžiausio savo svorio taško esu žemyn nukrypusi per 20kg. Ir negaliu imti ir teigti, kad numečiau dvim kilų, nes nemečiau. Šiame bloge galite rasti senų įrašų, kur dalyvavau įvairiuose projektuose, pvz tokiame kilo.lt ir su jų programomis bandžiau plonėti. Tačiau tai buvo dietos su voskiomis legaliomis nuodėmių dienomis. Tokios dietos, kurių neįmanoma laikytis visą gyvenimą. O štai dabar viskas kitaip turbūt dėl to, kad tikrai įmanoma visą gyvenimą skaniai valgyt, nėra taip, kad save skriaudi, kai kapoji skaniausius naminius ledus.

Iki šiol su savo kūnu nesu apsipratusi ir vis dar rūbų ieškau xl skyriuose. Turbūt turės praeiti daug laiko, kad nebegalvočiau, jog jau esu išėjusi iš standartinių dydžių ribų.

Jei jau kalbame apie pokyčius, tai dar labai norėjau nusikirpti trumpai. Šiaip aš nuo seno esu žmogus, kuris nevertina ilgų plaukų. Nesuprantu tokios vertybės. Ant kiek faina yra, kai jie neliečia kaklo. Žodžiu situacija pataisyta, o aš beje, nebeturiu dažytų plaukų, tad esu natūraliai tamsiai pilka, ten, kur nežila ir pilka ten kur žila.

Random mintys

Šį mėnesį vyko daug pokyčių, kurie plika akimi nematomi ir net labai sunkiai įvardinami. Čia lyg puode verdama varlė iš pradžių nepastebi, kad verda, ar kad aplinkoje kažkas keičiasi. Pvz., atsiranda nusivylimas žmonėmis, kuriais tikėjai ir su kuriais norėjai nuveikti smagių dalykų. Ištinka nutikimai už kuriuos negali atleisti. Žmonės dėl jiems vieniems žinomų priežasčių pradeda elgtis tai, kad renkiesi netoleruoti.

Mėnuo ir su kartėlio nuotaika. Lyg to būtų maža, važiuodami ieškoti dingusio žmogaus susidūrėme su briedžiu. Laimingai baigėsi ir mums, ir net briedžiui. Bet, aišku, nuotaikos nepakelia apgadintas automobilis ir neapibrėžtumas ar spėsime jį atgauti iki kelionės.

Bitė

Mūsų pipiriukas! Šitas šuo niekada neleidžia nuobodžiauti. Ir graži, ir protinga. Ir klusni. Šitas šuo atsišaukia nuo bėgančios stirnos ir eina bučiuotis su katiniuku. Tačiau nusprendžia, kad kažkoks apsirūkęs bičas su šliurėm šliurina per arti jos ir puola. Ir taip gyvenam nuo pakilimo į aukščiausią kalną iki kritimo į duobę ir vėl iš pradžių. Aš matau, kad karts nuo karto į paviršių iškyla mano tekstai apie gyvenimą su belgų aviganiu. Šita veislė yra tobula. Tačiau atskiri individai gali gerokai papipirinti gyvenimą.

Šeštadienį Bitulkinas laikė mantrailingo testą. Neišlaikė. Kodėl? Sakyčiau, kad gal todėl, kad nesiruošė jam. Kaip, sakysit, gi nuolat lanko treniruotes. Tai ir vaikai visi į mokyklą eina, bet egzaminams vistiek ruošiasi. Gal tik gabiausiems užtenka paskutinę naktį po pagalve knygą pasidėti. Tačiau buvo įdomu pabandyti, pasitikrinti ir prisipažinti, kad šuo toli gražu dar negali ieškoti tikrose paieškose ir dirbti toliau. Šiaip smagu, kad organizacija pasidarė savo testus ir dabar nebekils diskusijų, kas gali ieškoti, o kam dar eikia pasimokyti.

Mūsų šeimoje visiems patinka mantrailingas.

Pirkiniai

Atsimenu, kai rašiau, kad įsigyjau iPhone, dar kurį laiką gaudavau komentarų su klausimais ar pripratau, ar patiko. Mano patirtis tokia: pirmas tris dienas galvojau “ai, priprasiu”. Pusę metų galvojau “ai, čia tik telefonas, fotkina gražiai, aš gi to ir norėjau”. Po pusės metų neapsikenčiau. Padariau tam tikras rokiruotes ir dabar turiu “Google Pixel”. Uf, kaip nusiėmus spaudžiančius batus. Kaip grįžus namo. Iki šiol juokinga visokiuose tiktokuose skaityti komentarus, kad kiti telefonai patinka tik tiems, kurie neįperka iPhone. Šiaip, kol neišėjo septynioliktas, mano turėtasis buvo geriausias rinkoje. Ir tai buvo man brangiai kainavęs gražutis š gabaliukas.

Tai kas ten taip nepatiko? Vienas labiausiai erzinančių dalykų – teksto rašymas. Nėra patogios klaviatūros, kurioje lt raidės būtų išdėstytos viršutinėje eilutėje. Aš porą įsidiegiau, bet jos neergonomiškos, dariau daug mistaipų. O kur dar tai, kad rašant žodį ir padarius jame klaidą, beveik neįmanoma kursoriaus padėti į žodžio vidurį. Reikia labai pasistengti. Bet kodėl reikia stengtis dėl tokių dalykų?

Erzino mane ir tai, kad daug programėlių neveikia taip, kaip noriu. Su Apple Paysera neįmanoma patvirtinti internetinių pirkimų (tam turėjau susitvarkyti seną androidinį telefoną ir suprantu, kad čia Payseros bėda, bet aš pasakoju, kas man neveikė). Locus Map iphone tik kastruota versija. Goodreads – neveikia įdiegtos klaviatūros, tik originali, o aš nemėgstu tų, kur reikia spausti a, kad parašytum ą. Garmin Connect – ribotas pranešimų valdymas ir neveikia “find my phone” funkcija. Naršyklėse paspaudus “show desktop site” nepersijungia į naršyklės vaizdą ir vistiek rodo mobilų puslapį. Ekrano viršuke nerodo piktogramų su įvykiais (ten, kad yra žinutė ar laiškas), todėl pusę jų praleisdavau. Žodžiu galimai, jei aš tenorėčiau vienu pirštu į viršų slinkti per tik tok, tas iphone šimtą metų man tiktų, bet aš po samsungo jaučiausi lyg turėčiau meškafoną. Labai dailų, labai brangų ir gražiai fotografuojantį, to nepaneigsi.

Jei esate iphone gerbėjas – valio! Pati vis dar turiu ipad ir jis man patinka, keisti kol veiks neplanuoju. Bet aš juo nesinaudoju tiek kiek telefonu, tad ir reikalavimai mažesni.

13-tas namas

Pakelkit rankas, kas iš mano skaitytojų atsimena, kad turėjau tokį projektą 13namas.lt? Tada tai buvo svetainė, kurioje aš kėliau tryliktų namų nuotraukas iš viso pasaulio. Tas nuotraukas pasivaikščiojimų ir kelionių metu padarydavau pati arba atsiųsdavo žmonės. Ta kolekcija buvo susidomėję žurnalai. Vienas jų – senoji “Panelė”. Dabar žiūriu į nurodytą amžių ir suvokiu, kad viskas vyko prieš penkiolika metų.

Vėliau serveris, kuriame viską laikėme, nusprogo, aš tingėjau tuos namus atstatinėti, tad taip ir baigėsi kolekcija surinkta iki gal penkių šimtų.

Tačiau net ir šiandien praeidama pro tryliktus namus jaučiu nostalgiją ir sugalvojau kolekciją rinkti iš naujo. Sukūriau insta paskyrą house.number13. Ten į postus kelsiu savo pačios užfiksuotus tryliktus namus, o jei kas nors atsiųs – sukursiu storių highlight’ą. Tai projektas tiesiog dėl smagumo, kur nespaudžia laikas, nereikia nei sekėjų, nei grįžtamojo ryšio. Net gera, kad trylikti namai ir vėl gyvuos.

Kas čia dar

Darbas? Bėga savo vaga. Išbandėm naujų dalykų. Pagaminau naujų dalykų. Su viena menininke kuriam naują atvirukų seriją.

Knygas perskaičiau penkias. Įvertinusi, kad buvo dienų, kai neįveikiau nė žodžio, tai visai geras rezultatas.

Prasidėjo cukinijų sezonas.

Paramos aukcione nusipirkau bitę.

Ir viskas.

O kas pas jus?