Jei nepastebėjote, tai pranešu jums, kad jau spalis. Įdomus mėnuo, nes gi įpusės mano gimtadieniu, o užsibaigs protinio danties rovimu. Tačiau susirinkome čia pakalbėti apie knygas. Kaip visada parodau, kiek ir ko perskaičiau praeitą mėnesį. 

Šį kartą rugsėjo sąskaitoje – 10 knygų. Akivaizdu, kad rudeniui atėjus mažėja tempai. Kodėl? Na, vasarą diena baigiasi, kokią vienuoliktą vakaro, o šiuo metų laiku apie septintą :). Dar porą mėnesių ir ji baigsis penktą po pietų. Nėra šviesos ir šilumos, man norisi eit miegot, o ne šalti rankas :). Todėl kažkiek krutu po namus, kažką darau, bet va prisėsti ir sustingti nebetraukia. 

Tos 10 knygų buvo tokios:

Vos viena elektroninė, nes sugedo mano mylimas “Milžinas” ir teko stabdyti prenumeratą. Ir kaip gaila, kaip gaila. Tenka dabar mažiau patogiai skaityti. 

Iš tiesų šį mėnesį knygos pasižymi gražiais viršeliais. Pažiūrėkit į “Galybę”, “Aukas”, “Karą…”, “Daugiabutį”…

Atsiliepimai apie knygas jau yra, arba greitai bus, Šiukšlynėlyje. Beje, mano knygų blogas po mėnesio švęs vienuoliktą gimtadienį. Ir aš savo skaitymo metus matuoju tarp šių gimtadienių. Tad mano tikslas perskaityti 12 angliškų knygų liks neįgyvendintas, o iki antrojo plano įveikti bent 100 knygų liko mėnuo ir trūksta tik 4 skaitinių. Gal kaip nors?

Grįžtant prie rugsėjo, tai geriausios man buvo vaikiškos knygos apie karą. Blioviau ir blioviau. Nes mane visada labai sugraudina tos vietos, kur koks nors meilės negavęs žmogutis nesugeba jos priimti, netiki, badosi, bijo, kad čia jį apgaudinėja. Kaip pažįstama! Jei šias knygas būčiau skaičiusi vaikystėje, tai dėčiau į pačių pačiausių lentyną šalia “Be Šeimos”, “Brolių Liūtaširdžių” ir “Žemės mergaitės”. Iš detektyvinių trilerių labiausiai įsiminė “Aukos”. Visiškas nesusipratimas pasirodė “Bloga duktė”.

Šį mėnesį intrigų knygų pasaulyje mažai 🙂 Visi ramiai skaito. Pagrindinė turbūt ta, kad Sabaliauskaitės knyga neįtraukta į metų knygos rinkimus. Kas yra labai juokinga. Suprantu, jos knygos yra pop, bet negali vertindamas remtis tik tuo, kad gerai perka (kaip mano vyras sako, gerai ir “Saulėlydį” pirko, bet ar tai tikrai labai geros knygos?). Tačiau visi žinome, kad autorės knygos nėra pop tik dėl tokių triukų kaip 50 atspalvių ar kt. Šia tema sunku kažką sakyti išskyrus tai, kad nereikia gi heitint bei bausti autoriaus, kad jis rašo gerai ir dar jį skaito žmonės. 

Dar aną dieną manęs klausėte ar yra labai populiarių knygų, kurios man visai nepatiko? Yra yra! Pvz., Orwell’o. Skaičiau aš ir “Gyvulių ūkį” ir 1984, ir atsiminimus. Viskas gerai su turiniu, bet manęs labai nekabino autoriaus stilius. Pvz., tokio tipo knygas, kaip 1984 aš labai mėgstu, bet būtent ją skaityti buvo nuobodoka. Tik dėl rašymo stiliaus. Nesutampa biolaukai su autoriumi 🙂

Taip pat mielai skaitau visas fantazy knygas, kurios patenka į rankas. Nuo keistų Eridano leidimų, iki Hario Poterio. Labiau įdomu, mažiau įdomu, visko būna, bet tik viena kultinė knyga man nesiskaitė, nors tu ką. Ir tai yra “Žiedų Valdovas”. Jau taip migdo, kad tiesiog norisi viso to nuostabaus pasaulio santraukos ir nebesikankinti :). O kai kažkada tą pasakiau knygų bloge, tai vajėėėėzau, kaip mane užsipuolė. Sužinojau, kad esu neišprususi, apskritai neturiu teisės kalbėti apie knygas, pasakyti, kad kažkas patiko labiau nei ŽV? Čia yra įžeidimas visam maginiam pasauliui ir tikiu, kad jei gyventume mažiau civilizuotoje šalyje, būčiau pagauta, išvoliota sakuose, plunksnose ir padegta. 

Tarp modernių kūrinių irgi yra visokių “ir kodėl visi tuo žavisi?” atvejų, bet čia gal jau nenagrinėsiu kiekvienos knygiūkštės. Papasakokit, ar jums buvo nutikę, kad iš knygos tikėjotės daug (ir tema artima, ir visi mėgsta), bet nusivylėte.

Tiek šį kartą apie skaitinius. Mano. Bet visada galime paplepėti apie jūsiškius 🙂

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.