Liepą skaičiau gana greitai, bet nedaug. Buvo ištisų atkarpų, kai neatsiverčiau knygos, tačiau sumoje jų susidarė net šešios.
Trumpoji statistika:
Leidyklos: Sofoklis, Alma Littera x2, Aukso žuvys, Lapas, Nieko rimto.
Formatai: 4 knygos popierinės, 2 – elektroninės.
3 knygas padovanojo leidyklos.
Žanrai: istorinis grafinis romanas, distopija, 2 x maginė fantastika, 2 x psichologiniai trileriai.
Na, o dabar apie visas po truputį.
1524(34) Kristen Ciccarelli “Maištinga ragana”
Tai antroji dilogijos dalis ir ji man į rankas pateko po neilgos pertraukos nuo pirmosios knygos. Pamenu, kaip tada mane labiau užkabino ne veiksmas, o kibirkštys tarp veikėjų. Tokie fantastiniai ponia ir ponas Smitai. Na ir dar tas kitoniškas raganų pasaulis.
Tuo tarpu ši knyga mažiau šmaikšti, daugiau judesio: pabėgimų, pavojų, ugnies. Istorija nebe tiek apie paslaptis ar burtus, kiek apie pasirinkimus, kuriais kuriame savo (ir šalies) likimą.
Tiesa, jei reikėtų rinktis, kuri dalis paliko stipresnį įspūdį, tai rodyčiau į pirmąją. Bet ši neprailgo nė kiek.
Man visada smagu pasiduoti gerai parašytai, greitai besisukančiai istorijai. Tikrai nesimaivysiu sakydama, kad tokias skaitau, kai noriu pailsėti nuo rimtos literatūros. Nea, tokias aš tiesiog mėgstu.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.21/5
1525(35) Matthew Blake “Ana O”
Yra knygų, kurios lydimos liaupsių. Mano knygų burbulas šią pasitiko su fanfaromis: “Įtempta! Originali! Negalėjau padėti į šalį!” O aš… vos prisiverčiau neužversti. Dar sunkiau buvo atsiversti.
“Ana O.” – trileris, kuris teoriškai turėtų užkabinti psichologine įtampa, paslaptimis ir netikėtais siužeto vingiais. Deja, nei įtampos, nei paslapčių, nei tikrai netikėtų posūkių čia neradau. Taip, visko čia daug: ir traumų, ir sapnų, ir žurnalistikos, ir šeimos dramų, bet visas tas mišrainės bliūdas man pasirodė be druskos.
Didžiausias nusivylimas – įtampos nebuvimas. Skaičiau, laukiau, bandžiau įsijausti, bet emocijų skalė svyravo tarp “meh” ir “ar dar daug liko?”.
Gal “Ana O.” labiau tiks tiems, kurie trilerius skaito rečiau ir dar nėra pavargę nuo klišių.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.43/5
1526(36) Riley Sager “Vienintelė likusi”
Po Ana O. nuobodybės ieškojau ko nors, kas primintų, kodėl aš vis dar skaitau trilerius. Ir štai – Riley Sager. Įtraukta nuo pirmų puslapių.
Ši knyga yra tarsi filmas, kurio siužetas nelabai įtikinamas, bet vis tiek žiūri, nes įdomu. Taip, logikos spragų čia yra. Namai griūva, istorijos kraiposi, o sveiko proto kartais pritrūksta ne tik veikėjams, bet ir pačiam siužetui. Bet aš nusprendžiau, kad neieškosiu čia realizmo. Jei šiek tiek nusiteiki, kad tai beveik fantastinis pasakojimas, visi nelogiškumai erzina daug mažiau.
Ar man patiko? Taip. Protas lyg sako, kad čiut nesąmonė, bet kita mano pusė rėkia, kad buvo įdomu, įtraukė, neprailgo. O kartais tai yra geriausia, ko galima tikėtis iš trilerio.
Mano vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.13/5
1527(37) Gerda Jord “Karalius nakvos Merkinėje”
Leidyklos dovana.
Šiaip aš esu Gerdos kūrybos gerbėja, tad negaliu būti šališka. Gertrūda ir Daugiabutis buvo labai gerai. Tad mano nusiteikimas karaliaus atžvilgiu buvo iš anksto nulemtas pozityviam vertinimui. Prisipažinsiu, kad aprašomas (apipaišomas) laikotarpis yra mano istorijos žinių spraga. Aš gi mokykloje labiau mėgau matematiką ir fiziką nei istoriją. Dabar gi įvairūs grožinės literatūros kūriniai jau gerokai apkamšę vieną kitą skylę, bet va net nežinojau, kad būta karaliaus, kuris ne tik miegojo, bet dar ir numirė Merkinėje.
Skirtingai nei anksčiau minėtos knygos, ši istorija nėra juokinga, bet aš radau, kur pakikenti, pvz., iš vienos kitos veikėjų išraiškos. Autorė vaizdais pasakoja taip, kad… ai, net nežinau, kaip įvardint, patys paskaitykit, pavartykit ir pamatykit. Kažkaip galvoju, kad jei vadovėliai būtų buvę rašomi va tokia forma, aš tiek istorijos spragų neturėčiau.
Mano vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.75/5
1528(38) J.G. Ballard “Aukštnamis”
Tai knyga, kurią arba meti į kampą po kelių skyrių, arba perskaitai iki galo ir tada dar tris dienas nesugebi paaiškinti, ar tau patiko. Aš priklausau antrai grupei.
Čia viskas simboliška, metaforiška, nepatogu. Yra projektas – dangoraižis, kuriame rasite visko, ko reikia. Nuo mokyklos iki prekybos centro, parko, baseinų. restoranų. Čia keliasi ir kuriasi pasiturintys gyventojai. Vakarėliai, pažintys, viskas puiku, bet toks gerbūvis ima trupėti kartu su liftais, o žmonės užmiršta, kad jie lyg ir civilizuoti padarai ir ima siautėti su kiekvienu elektros tiekimo sutrikimu. Sudužęs butelis – pradžia. Kanibalizmas – gal irgi pradžia?
Įtampa čia ne tokia, kokią rastume trileriuose. Ji lėta, atsiduodanti pūvančiomis šiukšlėmis. Nuo pirmų puslapių autorius leidžia suprasti, kad vaivorykščių čia nebus.
Skaityti buvo keista. Kartais – nepatogu. Čia nėra “patiko-nepatiko”, tik slogus įspūdis. Ar viską supratau, ką autorius norėjo pasakyti? Nesu įsitikinusi. Ar knyga apie tai, kad žmonės negali gyventi ne pagal hierarchiją ir vieni vistiek jaučiasi viršesni prieš kitus? Ir vėl nesu tikra. Klausimų daug ir tai vienas tų kūrinių, kurie atsakymus palieka susirasti patiems.
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.6/5
1529(39) Christelle Dabos “Dingusieji Mėnesienoje”
Man su šia serija tokie “love-hate” santykiai. Tai labai įdomu ir noriu skaityti toliau, tai labai vaikiška, nors lyg ir gana suaugę žmonės veikia. Pastarojoje dalyje daug politinių intrigėlių, gerokai mažiau visokių nuotykių ir fainų personažų, viskas ištęsta.
Tačiau mane šiek tiek vilioja Ofelijos ir Torno santykiai. O gal jų nebuvimas su ta užuomina, kad gal bus? Man patinka romantinis subtilumas, aišku, ir būna fantazy, kur ten visi sukrenta į lovą, žaibuoja žaižaruoja, bet čia ne tas atvejis ir va gal tuo ir žavi. Skaitysiu toliau, bet mėgstamiausia serija pavadinti negaliu.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.43/5
tiek šią liepą.
