Spalio mėnesį perskaičiau šešias knygas ir dabar žiūrėdama į sąrašą matau, kad tikrai traukė įvairovė. Ir turiu tiek storą pusiau istorinį romaną, tiek lietuvišką distopiją, tiek romantasy, tiek trilerių ar jaunųjų suaugusiųjų istorijų.
Spalio sąskaitoje 6 knygos. Iš jų viena audio, viena elektroninė, trys dovanotos leidyklų.
Leidyklos: 2x Tyto Alba, Balto, 2x Alma Littera ir autorės savilaida.
Ir tradiciškai apie kiekvieną po truputį.
1538(48) Lucinda Riley “Audrų sesuo: Alės istorija”
Ciklą “Septynios seserys” sudaro (berods) aštuonios knygos. Visai smagi jų koncepcija. Septynios suaugusios įseserės netenka savo tėvo. Šis testamentu kiekvienai palieka laišką, skatinantį ieškoti savo tikrųjų šaknų. Visos seserys yra labai skirtingos, kilusios iš įvairiausių pasaulio kampelių ir vienaip ar kitaip susijusios su istorinėmis asmenybėmis. Todėl romanuose nusikeliame vis į kitą šalį bei susipažįstame su kažkokiomis įdomiomis aplinkybėmis, tai vienos garsiausių pasaulio skulptūros statybomis, tai žymaus kompozitoriaus gyvenimu.
Šį kartą sesuo savo šaknų ieško Norvegijoje ir neria į muzikinį pasaulį, kur kapstosi po garsios dainininkės likimą. Visumoje man istorija patiko, nors ji ir labai paviršutiniška. Toks neįpareigojantis savaitgalio skaitalas, kuris truputį praturtina nežinotais faktais. Tačiau tuo pačiu mane labai erzina, kad autorė knygose savo veikėjas vaizduoja visiškai išsižiojusiomis kvailelėmis, kurios tik virkauja dėl “aš nežinau, kas esu”. Tikrai kartais norisi papurtyt ir sakyt, labukas, gi va, sutikai giminaiti, ar panele, nėštumo testo eik pirk. Tačiau čia gi muilo operinė literatūra, tai nereikalaukim per daug.
Mano vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.24/5
1539(49) Vaida M. Via “Mane vadina sirena”
Aš nežinojau, ko tikėtis, nes atsiliepimai vien geri. Bet apie lietuvių autorių knygas retai, kada kitokie ir būna. Nes gi visi žinom, kad rašytojai jautrūs, gaudo kiekvieną žodį, tai truputuką stengiamės suvyniot labiau, nei ten rašydami apie pasaulinės žvaigždės, kuri niekada to neperskaitys, kūrybą.
Jei reiktų vos vieno sakinio jis būtų toks: gaila, kad mūsų šalyje knygų rašymas yra tik hobis, nes jei autorė būtų amerikietė, turbūt sąskaitoje jau pūstųsi penkiaženklės sumos.
Uždėtumėt užsienietišką pavardę ir parašytumėt, kad čia vertimas – patikėčiau. Kad koks nors njūjorktimes bestseleris – taip pat.
Tai distopija, kuri labai primena “Tarnaitės pasakojimą”, bet ne ta “oi čia nukopijuota” prasme, o pačiomis temomis, pasaulio struktūra.
Aš didesnio įvertinimo neskyriau, nes man asmeniškai daug vietų prailgo, užsitempė. Tačiau tuo pačiu labai vertinu, kaip atidžiai autorė kūrė visą pasaulį. Tas toks dviprasmiškas vertinimas, kai noriu atkreipti dėmesį, kokių gerų lietuviškų knygų turim, ir kaip jas reiktų stumti plačiau į pasaulį, bet tuo pačiu asmeniškai tai nėra mano topų topas.
Ir dar. Tai tik pirma dalis, o kai akivaizdu, kad reikia tęsinio, tai nėra savarankiška istorija, susinervinu. Nes, o jei autorė apsigalvos ir neberašys?
Mano vertinimas: 4.63/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.5/5
1540(50) Sarah J. Maas “Pusmėnulio miestas. Žemės ir kraujo giminė”
Apimtis – beveik tūkstantis puslapių, tad maniau tikrai skaitysiu visą mėnesį. Griebiau iš karto vos gavau ir… Niekaip negalėjau įsivažiuoti. Nelipo man ta pagrindinė veikėja – tuštutė vakarėlių diva. Atrodė, nors ir veiksmas vyksta – kažkas miršta, kažkas intrigas rezga, bet tuo pačiu ir neįtraukia, nuobodoka.
Bet puslapis po puslapio ir užsikabinau. Beje, kaip tik čia kalbėjome instagrame, kad senbuviai knygų blogeriai nuolat girdi frazę “nemėgstu fantastikos”. Tačiau dabar vien tik fantastika uždominavus soc tinklus. Tad kažkaip įsidiskutavom, kad dėl romantinės linijos viskas. Fantasy – nelabai, romantas – ok. Bet, o kas ta romantasy? Kai pagalvoju gi net Hario Poterio paskutinėse dalyse buvo atsiradę flirto ar pavydo scenų. Tai šioje knygoje irgi būta kibirkštėlių, bet finalinis susidūrimas tik kažkur ten į pabaigą. Visa kita labiau kovos, detektyvas, intrigos.
Mane žavėjo aplinka. Vos kelias Eridano laikų knygas skaičiau, kur veiksmas vyksta šiuolaikiniame mieste, bet jos rašytos dar ne šių technologijų laikais ir tokios, kur atvirai veiktų visokios būtybės (turiu omenyje ne pogrindyje, kuris slepiamas nuo “normalių”) man mažai pasitaikė.
Čia gi nuo vilkolakių iki raganų, nuo undinių iki angelų – telpa visi. Ir turi mobilkes, internetą, ir dar visokių burtų. Faina.
Tikrai gera, įtraukianti fantastika ir negaliu sulaukt kitų dalių vertimų.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 4.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.45/5
1541(51) Sofie Sarenbrant “Mirties loterija”
Kita leidykla išleido “Atpirkimo ožį”, kurį skaičiau prieš porą metų ir man labai patiko. Tik tiek, kad tai buvo šešta serijos dalis. Sužinojusi, kad lietuviškai išleista gerokai ankstesnė (beje, atrodo, kad irgi ne pirma) knyga aš ją susimedžiojau.
Tačiau “Mirties Loterija” bet nepaliko net panašaus įspūdžio. Tad akivaizdu – autorė tobulėja. Šioje knygoje absoliučiai visi veikėjai buvo erzinantys, verkšlenantys dėl niekų, žudynės perteklinės (na taip, pasakiau juokingai, lyg kažką žudyti būtų būtina, tačiau kalbėkime vien tik detektyvų kontekste). Ai, viskas mane erzino. Tačiau, kadangi pastaruoju metu skaičiau daug labai blogų trilerių, tai šitas su geru kabliuku serijos tęsiniui, tad dėl to palieku gana neblogą įvertinimą.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.55/5
1542(52) Taylor Adams “Smeigtuko tiltas”
O štai čia vienas prastesnių trilerių šiais metais. Aš mažesnio įvertinimo nepalieku tik todėl, kad knygą perskaičiau (nesu iš tų, kur privalo įveikti, tad 1-2 žvaigždučių skaitinių tiesiog nebaigiu).
Kas man čia kliuvo? Nepagaulus pasakojimo stilius. Juk iš trilerio mes norime to “dar vieną skyrelį” jausmo, kai iš tiesų jau laikas miegoti. Neįdomios, empatijos nekeliančios veikėjos. Seniems penktadienio vakaro filmams būdingi bandymai išjudinti siužetą. Lyg tai būtų kokie aštuoniasdešimtųjų spec efektai.
Tai tiek.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.49/5
1543(53) Sloan Harlow “Viskas, ko nepasakėme”
O štai apie šią YA knygą galiu pasakyti taip: nei gerai, nei blogai. Jaunimui skirtas kūrinys, kuris turi “Pretty Little Liars” dvasios. Gal man kažkiek per daug užsigalvota, kaip galėtų atrodyti serialas, tad prikišta įvairių scenų, kurios nelabai reikalingos, bet atrodo kiek dramatiškai, žinote, kaip gera vieta nutraukti seriją.
Apie draugystę, pasitikėjimą, tarpusavio santykius. Gavau ko ir tikėjausi iš aprašymo.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.84/5
