Trumpas tas vasaris ir kuklus skaitiniais. Vieną knygą mečiau įpusėjusi. Tai buvo “Gera bloga mergaitė”.

Bendroji statistika:

Vasaris. Perskaitytos 5 knygos, iš jų 1 angliškai.

Popierinės: 3
Elektroninės: 2
Audio: 0

Leidyklos: Alma Littera, Nieko rimto, Balto, Jotema ir Simon & Schuster Australia.

Vieną knygą padovanojo leidykla, bet skaičiau savo įsigytą el. versiją.

Ir kaip visada, apie kiekvieną po truputį.

1498(08) Clare Mackintosh “Įkaitė”

Išleido Alma Littera, vertė Regina Šeškuvienė

Net nežinau, kodėl kadaise norėjau skaityti šią knygą. Tikriausiai mano silpnybė psichologiniams trileriams vėl padarė savo. O ir aprašymas intriguojantis – lėktuvų užgrobimai vis dar aktualūs, tad galvojau, bus įtampa, intrigos, pavojingi žaidimai ore. Potencialo buvo! Bet… autorė nusprendė, kad daugiau yra daugiau, ir taip supynė nereikšmingas siužetines linijas, kad likau tik susierzinusi.

O nusikaltimo motyvai? Banko apiplėšimas dėl pasibaigusių kavos kapsulių būtų absurdiškas? Tada ir knygos motyvai neįtikinami. Gal imkim lėktuvus grobt, nes kačiuką kas nors nuskriaudė? Pati pabaiga irgi iš fantastikos srities – ne tiek netikėta, kiek iš serijos „rimtai, taip viskas ir išsispręs?!”.

Ir dar, lyg nepakaktų, kad pagrindinė herojė jau įtraukta į pagrobimo reikalus, scenoje nuolat malasi jos ex, kuris, aišku, irgi nėra šventasis. Šitas vyrukas gerokai prisidirbęs, sukasi kaip gali, kad tik išneštų sveiką kailį, bet man kyla klausimas – ar būtinai viską reikėjo suversti ant vienos šeimos? Ar nebūtų pakakę tiesiog gerai išvystytos vienos siužetinės linijos, užuot sumetus visus galimus kriminalinius scenarijus į vieną pasakojimą?

Visgi, yra ir pliusų. Scenos užgrobtame lėktuve buvo įdomios – žmonių elgesys tipiškas, tas tikėjimas, kad esi vertingesnis už kitus vien dėl to, kad skrendi geresne klase, panika, lipimas per galvas. Žodžiu, ši dalis man buvo geriausia.

Ar trileris labai blogas? Ne. Ar rekomenduočiau? Na… nebent jei lėktuve netikėtai baigtųsi filmai ir būtų labai ilgas skrydis.

Vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.89

1499(09) Christelle Dabos “Žiemos sužadėtiniai”

Išleido Nieko Rimto, vertė Monika Rudokaitė-Marcinkevičienė

Seniai seniai, kai dar knygos buvo pigesnės, o aš optimistiškai tikėjau, kad spėsiu perskaityti visus savo pirkinius per artimiausią dešimtmetį, nusipirkau šį egzempliorių. Kodėl? Nes fantasy ir romantasy yra mano silpnybė – jei žada magiją, paslaptis ir, galbūt, šiek tiek jausmų, aš jau traukiu piniginę. Kadangi tai pirmoji keturių knygų serijos dalis, nusprendžiau neskubėti ir ramiai laukti, kol pasirodys visos. Nes tikrai nenoriu vėl patirti „Vėjo vardo“ ar „Sostų žaidimų“ situacijos – susigyvenu su veikėjais, o tada pabaigos nė kvapo.

Knygos stiprybė – unikalus pasaulis. Fantasy kūriniuose labai dažnai matome kažką panašaus į viduramžius: karietos, kardai, karaliai, turnyrai, pilys su grioviais. Ir šiame pasaulyje viso to netrūksta… bet! Čia dar ir tarpplanetiniai ryšiai, kosminiai laivai, kurie švyst – per erdvę ir laiką – ir nusileidžia vietoje, kur jau laukia tie patys dvaro šokiai ir karietos. Toks malonus fantastinių detalių kokteilis, kuris, keista, bet fainas.

Pirmoje dalyje dar negauname aiškaus atsakymo, kas čia vyksta. Turime merginą, kurios gebėjimas galėtų sukelti pavyda detektyvams – ji paliečia daiktą ir gali sužinoti visą jo (ir jo šeimininko) istoriją nuo pat pradžios. Ir ką gi su ja daro aplinka? Ištekina į kitą planetą. Už ko? Už nepripažinto, atstumto pavainikio. Kol laukia vestuvių, tenka suktis nepalankioje aplinkoje ir bandyti išsiaiškinti, kodėl būtent jai teko šis likimas.

Kaip čia bus toliau, dar pamatysim, bet jau esu suintriguota. Veikėjai netipiniai, jausmai ir santykiai vystosi lėtai, pasaulis įdomus, o autorės rašymo stilius maloniai kokybiškas. Tikiuosi, kad serija išlaikys šią kokybę, o paskutinė dalis tikrai bus paskutinė, o ne ta „gal parašysiu pabaigą, o gal ne, palaukit dešimtmetį“.

Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.02

1500(10) Ali Berg, Michelle Kalus “While You Were Reading”

Išleido Simon & Schuster Australia

Oi tu šlamšteli! Kaip ir daugelį užkietėjusių skaitytojų, mane traukia knygos apie knygas. Ir kaip mažuma – dažniausiai jomis nusiviliu. Taip, supratote teisingai. Traukia, sužadina smalsumą, įsivaizduoju, kaip klajosiu tarp knygų lentynų, galbūt atrasiu literatūrinius bendraminčius. Bet realybė dažniausiai tokia: pigus triukas, nes paminėk Brontę, Austen ar Hemingvėjų – ir visi jau lydisi. Jei norisi modernesnio atspalvio, įmaišyk „Normal People“ ir, žinoma, nepamiršk Hario Poterio scenų ar veikėjų vardų – juk reikia sužadinti nostalgiją. Bet manęs tokiu triuku nenupirksi.

Turime merginą, kuri keičia miestą, darbą, bando susirasti draugų. Viename knygyne nusiperka romaną ir pastebi, kad kažkas jo puslapiuose prirašęs pastabų. Ir ne šiaip sau pastabų – banalybių festivalį. Na, bent jau man jos atrodo banalios. Bet pagrindinei veikėjai – visiškai kitaip. Ji sužavėta, įsimylėjusi, apsvaigusi, kaip koks paauglys per pirmą pop žvaigždės koncertą. Maždaug ten prirašyta „kaip toks mažas dalykas galėjo užkariauti mano širdį?!“ ir panašiai.

Ir štai ji jau ieško to slaptosios išminties autoriaus, pakeliui atranda, praranda ir vėl atranda meilę bei save. Pabaiga. Ar man buvo įdomu? Ne. Ar skaičiau tik todėl, kad turiu iššūkį skaityti daugiau angliškų knygų ir jas išsirenku labai sunkiai.

Vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.61

1501(11) Freida McFadden “Tarnaitė”

Išleido Balto, vertė Gabrielė Virbickienė

Viena fainiausių šio mėnesio knygų! Nors, jei reiktų vertinti pagal originalumą, medalio tikriausiai nelaimėtų – tokių domestic trilerių prikepta tiek, kad į mano lentynas tikrai netilptų. Tačiau šis skaitinys turėjo kažką, kas išskyrė iš pilkos masės. O būtent – nė viena iš pagrindinių veikėjų nebuvo vien tik piktavališka.

Tai, beje, retas atvejis šiame žanre. Dažniausiai turime arba klasikinius manipuliatorius, arba žmones su gerai paslėptomis tamsiomis paslaptimis, arba visiškas beprotes. O čia? Veikėjos žmogiškos, jų sprendimai suprantami, o motyvacija logiška (kiek tai įmanoma trileriuose, aišku). Ir vis dėlto, viskas įtempta ir pagaulu.

Knyga turėjo viską, ko tikėčiausi iš gero žanro atstovo: netikėtus siužeto posūkius – ne tuos „iš niekur“ ištrauktus, o tikrai sumaniai suręstus; veikėjus, kurie nėra tik balti ar juodi (o gal ir ne, patys skaitykit!), bet įvairiapusiai ir įdomūs; pabaigą, kuri… na, sakyčiau, buvo gana neblogai išspręsta (o tai jau komplimentas, nes dažnai trileriai finišuoja su pabaigomis, kurios atrodo lyg skubiai sulipdytos prieš deadline’ą).

Ko dar norėti? Nebuvo perteklinių elementų, nereikalingų siužetinių linijų ar per daug dirbtinai užtęstų dramų. Viskas aiškiai, tiksliai ir taip, kad skaitant norėjosi sužinoti, kas bus toliau. Manau, būtent dėl to ši knyga taip įsiminė – ne revoliucija žanre, bet puikus, sklandžiai parašytas ir tikrai įtraukiantis skaitinys. Rekomenduoju tiems, kam norisi gero trilerio, bet be per daug pritemptų piktadarių schemų.

Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.31

1502(12) Andreas Gruber “48 valandos”

Išleido Jotema, vertė Laima Kuprienė

Na ok, dar viena puiki knyga įšoko į mėnesio traukinį. Dar viena iš tų, kurios nuolat giriamos, kurios viliojo, bet vis atidėliojau. Ir veltui! Vos užvertusi paskutinį puslapį, puoliau užsisakyti kitas dvi dalis. Tai, manau, jau pakankamai iškalbingas ženklas, kad šitas detektyvas mane tikrai įtraukė.

Ar turėjau priekaištų? O taip, tikrai galėčiau kabinėtis. Tyrimas pasirodė per daug chaotiškas – toks, kur detektyvai bėgioja iš vietos į vietą, o tada „op!“ ir viskas staiga kažkaip paaiškėja. Tarsi įrodymų nereiktų rimtai ieškoti, jie patys šokinėja tyrėjams į rankas. Bet… nepaisant to, ši knyga turėjo kažką ypatingo.

Kas mane sužavėjo? Unikalūs ir tikrai įdomūs tyrėjai. Jie nebuvo standartiniai „mąslūs vienišiai su traumine praeitimi“ arba „pervargę, bet genialūs cinikai“. Ai pala, gal į tą pusę ir nešė, bet čiut kitaip! Jų dinamika, dialogai ir sprendimai pridėjo daug spalvų, todėl net ir chaotiškas tyrimas nublanko prieš veikėjų puikumą.

Tad nors galėčiau burbėti dar daugiau, šita knyga išsiskyrė iš detektyvų masės ir paliko labai gerą įspūdį. O svarbiausia – tikiu, kad tai viena iš tų serijų, kurios tik gerės su kiekviena dalimi. Ir dabar jau noriu tuo įsitikinti pati!

Vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4.32

Šį kartą tiek, o ką gero perskaitėte jūs?