Puiki tradicija kiekvieną tokį įrašą pradėti žodžiais „negaliu patikėti, kad jau praėjo dar vienas mėnuo“. Praėjo. Vis dar karantinas. Vis dar laukiam to tikrojo pavasario, masinės vakcinacijos ir galimybės išvažiuoti į atokesnį mišką. Tačiau negaliu pasakyti, kad kovas buvo blogas. Pralėkė akimirksniu, nes buvau užsisukusi darbuose. 

Darbai

Kaip visada skęstu atvirukuose. Nors nepasakyčiau, kad karantino metai jiems išėjo į naudą (kaip ir daugeliui), tačiau nusprendžiau favoritepostcard.com parduotuvei skirti daugiau dėmesio. Todėl pirkau labai tikslinės reklamos ir net du kartus šį mėnesį pasipildėme naujienomis, be to gerokai atnaujinau likučius. Reklama kažkokio BUM BUM BACH nepadarė, tačiau vertėjo, nes nereikia isterikuoti dėl kito mėnesio bei didesnių išlaidų, kai tenka mokėti už hostingą, pirkti vokus ir dėžutes ir t.t.

Jau kitą savaitę startuoja ir nauja mano parduotuvė. Apie tai bus būsimo trečiadienio įrašas, kur papasakosiu, kas kaip kam ir kodėl tai gali būti įdomu ne tik atvirukų gerbėjams. Tačiau pasiruošimo darbai veja vienas kitą. Atrodo kas čia tėra. Tačiau susikurti el. parduotuvę, susitvarkyti jos dizainą, suruošti prekių nuotraukas, aprašymus, pagaminti pačias prekes užtrunka, o tada dar žiūrėk, reikia ir socialiniams tinklams puslapių, o ten turinio. Ir dar to, ano, šito. Gedas mane ramina, kad viską galima paleisti etapais, tad taip ir bus. 

Na, bet šios parduotuvės yra mano darbas, kurį įsijungiu po kito darbo. Pagalvojau, kad jau daugiau nei metus aš su vienos savaitės pertrauka kiekvieną darbo dieną, o kartais ir savaitgaliais rašau rašau rašau. Kad ir kaip man patinka, jau norėčiau atostogų. Bet kaip kažkada minėjau – frylanceriams su atostogomis bėda. Jau vasarį dėl šeimyninių aplinkybių praleidau dvi dienas, plius pora nepriklausomybės dienų išeiginių ir tos skolos iki šiol velkasi :). Tačiau šiemet mes nusipirkome „pilį“ ir turime viziją kartais išvažiuoti dirbti į gamtą. 

Šita palapinė turi prieangį, kuriame galima sau čilinti net per lietų. Mes paprastai miegame mažytėje mažytėje, kokios čia keturios į vidų tilptų, tad pilimi palapinę praminėme ne veltui. 

Pinigų taškymo metas

Turbūt pavasarį nutinka taip, kad norisi atsinaujinti? O gal pasikelti nuotaiką? Realiai nuo lapkričio nelabai ką pirkau. Kai kuriais mėnesiai tai iš vis tik būtinosios išlaidos buvo, tad kovą kai dėjau tai dėjau taškytis. Dar ne visko sulaukiau, bet gi truputį pasirodysiu. Tiesa, pasiteisinti dar galiu tuo, kad deklaravusi pajamas ir susimokėjusi mokesčius, sužinojau, kad už beveik 2/3 metų galėjau nemokėti PSD ir VSD, tad parašiau prašymą, pinigai grįžo, o juk jau buvo su jais atsisveikinta 🙂

Iš pradžių įsigijau džinsus iš Sidono. Jei pamenate apie šią parduotuvę kažkada rašiau. Šiaip aš gal įsigyčiau ir kažką prašmatnesnio iš kokio „Aboutyou“ ar pan., tik soriukas, mano dydžio niekur nėra. Taigi, pasičiupau Sidone tokius paprastus eilinius džinsus (jie beje kyšo foto viršuje bei matysis foto su geltonu megztiniu). 

Šie kainuoja 20 eurų. Na, žinoma, padidinau save, nors nagrinėjau lentelę tai gautieji buvo didoki. Kadangi su grąžinimais tingiu žaisti, tai pasilikau vietoje treningų namie, nes man su džinsais fainiau ir jau būdama tikra dėl dydžio nusipirkau dar dvi poras. Vienus tokius pat, kitus tamsesnius:

Kokybė normali, o besitrinančios šlaunys vistiek juos greit sunešios :D. Čia prie to pačio paminėsiu, kad pamačiau storulkų pėdkelnių reklamą ir ja nusekusi šiandien užsisakiau porą ala pėdkelnių-šortukų vasarai, kad gi galėčiau sukneles dėvėti 🙂

Tada gi FB man parodė priminimą, kaip aš prieš penkis metus džiaugiausi mėlynais dr. Martens. Oh, ah, kaip man vėl užreikėjo. Anuos dar turiu, bet jų viršutinis odos sluoksnis jau taip suskeldėjęs, kad ne parodai. Išmest lyg gaila, nes patys batai funkciją dar atlieką ir nėra suplyšę… Jau tas kaupikiškumas… Bet mėlynų kerzų niekur neradau. Neturi jų net oficialus puslapis. Tada užsimaniau geltonų, o Gedas paskatino ir va:

Liko tik pranešioti. Dar prieš tai užsimaniau minimalių suknelių. Vieną pričiupau Reserved, tarp paskutiniausių išpardavimų už 6 EUR.

Būtų su ja viskas gerai, bet tas juodas trikotažas taip veliasi, kad tik keikiuosi. Tad pretenduoja likti darbo namuose rūbu :). Kita suknelė iš Utenos trikotažo, patinka man ji labai savo laisvumu, tad laukiu šiltesnių orų, kuomet bus galima pasikeisti striukę, nes dabartinė prie suknelių nelimpa.

O tą kartą kai apsipirkinėjau Reserved, tai prigriebiau ir rūbą, kokių per daug nebūna: dryželiai!

Pirmą kartą po lapkričio mėnesio buvau SH. Ne Humanoje, nes ten eilės. Apsilankymas buvo sėkmingas, ir timpos papildytos ir geltoną megztuką nusikoviau. Ne tai, kad labai geras ar kokybiškas, bet jau negalėjau be kažko ryškaus. 

Na ir dar poros pirkinių laukiu. Vienas jų – odinė striukė iš About You. Nepigus daiktas, bet pašto dėžutėje radau 20% nuolaidą ir pasidaviau. Realiai tai bus pirma mano odinė striukė ne iš SH. Aišku, žinau, kad pasileidusi plaukus humanoje rasčiau bent 4 kartus pigiau, bet dabar karantinas ir tenka pamiršti kuitimąsi. 

Ilgai rinktis neteko, nes realiai tai vienintelė striukė, kurios turėjo ir 2XL dydžio ir kuri nuotraukose neatrodo besibaigianti vos po papais. 

Šiandien pas kažkokius čekus užsisakiau moto džinsus. Lauksiu dabar, įdomu ar tilpsiu 🙂 

Dar prisipirkau saulės kosmetikos: du kremus su spalva, korėjietišką BB, birią pudrą ir kremine-kompaktinę pudrą. Daugelį produktų minėjau įraše apie saulės apsaugos favoritus. 

Pramogos

Taigi kai „atrakino“ Vilniaus rajoną, pasidarė truputį smagiau. Daugiau galimybių pamatyti kažkokias įdomias vietas. Tai aplankėme visokių įdomių vietų ir dairėmės į įvairius grožius. Štai keletas jų:

Paskutinė foto, sakyčiau, neblogas puzzle būtų, ar ne?

Dar savaitgalį atidarėme moto sezoną. Pacituosiu save iš asmeninio FB:

„Varom ratuką? Na ok. Bet realybė, susiruošus į pirmą sezono raidą, maždaug tokia: kur mano moto džinsai? O jei netilpsiu? Tilpau, bet termo kelnės po apačia jau niekaip. O kur kelių apsaugos mūsų po remonto nusėdo? O kur striukės pamušalas? Aaaaa? Nu gal garaže. Ble, striukėj apsaugų nėra, ryškiai po skalbimo nebevažiavom. Kur tos visos apsaugos? Kur mano moto batai? Kur mūsų neopreninės kaklaskarės? Nerandu vienos pirštinės!!! Ar komunikacija pakrauta? Kur ji iš viso? Bliam šalmas vis dar su vabalų lavonėliais iš po pernai ir jokio skuduro garaže po ranka!
Bet pusvalandis ir važiuojam, su viskuo, kas priklauso.“

Ir prieš kiekvieną sezono pradžią, ką ten sezono, prieš kiekvieną pasivažinėjimą, baisu baisu, adrenalinas tik verda, tik gaminasi. O tada tas pats FB kitą dieną primena, kad pernai lygiai tą patį apie baisu baisu rašiau :). Faktas tas, kad po pirmo karto man tris dienas vidinius šlaunų raumenis ir kirkšnis skauda, nes baisiausiai kojomis įsitvėrus motociklo ir jo vairuotojo 🙂

Knygos

Vis dar skaitau. Gal mažiau nei norėčiau, nes vakarais neberandu tam jėgų ir geriau žaidžiu Candy Crush, bet penkios gyvybės greitai baigiasi, tada tenka skaityti, aha. Kovo sąskaitoje 8 knygos. Šiaip kartais, kai reikia rinktis, ką skaityti, nežinau net kur dėtis. Turiu daug knygų, noriu visų visų visų. Kitaip jos mano lentynoje negulėtų. Taigi, dabar sugalvojau sumažinti sau stresą ir skaityti po tris vienos leidyklos knygas. Tai reiškia, kad tada kai ateinu prie lentynos galvodama, ką gi dabar skaitysiu, pasirinkimas sumažėja, tačiau lieka pilna įvairovės. Kol kas padeda 😀

Geriausia mėnesio knyga galiu įvardinti „Septynios ar aštuonios Stelos Fortūnos mirtys“. Likau sukrėsta to visuomenės bandymo sugrūsti moterį į rėmus ir paversti vyro vergę ir gimdymo mašina. Ypač kai pagrindinė knygos veikėja to niekada nenorėjo. Kol ateis eilė Šiukšlynėlyje parašyti atsiliepimą, bus mintys jau susigulėjusios. 

Tiek šį kartą. Norėčiau daugiau. Bet arba rašau, arba einu ilsėtis. Tai gal einu ilsėtis. Bet jūsų komentarus tai skaitysiu ir atsakysiu, žinokit!

Dėmesio: aš kosmetikos produktų neparduodu. 

Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).