smirnosMara Meimaridi “Smirnos burtininkės”
Puslapių skaičius: 440
Mano įvertinimas: 70/100
Oficialiai: Prieš šimtą metų Katina su motina, atvykusios iš Kapadokijos kaimo į Smirną, sutiko seną turkę, ir ši išmokė jas magijos. Burtai ir sumanumas leido jai Smirnoje, kurioje moters padėtis priklausė nuo vyro, iškilti į aukščiausią visuomenės sluoksnį. Katina, nors ir negraži, susidorojo su visomis varžovėmis, sugebėjo apžavėti turtingus ir visų geidžiamus Smirnos graikus. Ji ištekėjo keturis kartus. Kiekviena santuoka jai atnešdavo vis daugiau turto, laisvės ir galių. Moteris mokėsi gerų manierų ir elgesio normų, dirbo vyriškus darbus, vertėsi prekyba ir tabako gamyba, tvarkė šeimos reikalus, dalyvavo žirgų lenktynėse, ir visur ją lydėjo sėkmė. Įtakingi užtarėjai turkai padėjo jai sunkiais laikais. Iš anksto sužinojusi apie Smirnos graikams gresiantį pavojų, Katina susikūrė namus Eginos saloje ir prieš 1922 metų Mažosios Azijos katastrofą pasitraukė į Graikiją. Po tragiškų įvykių ji grįžta į Smirną, tačiau savo namus ir mylimą kraštą randa nuniokotus. Katinos dukterėčia Marija paveldi ne tik užrašus, bet ir tetos galias. Iš pradžių ji negali suvokti, kas vyksta, tačiau pamažu su burtais jai atsiveria visiškai naujas nuostabus pasaulis.
Aš manau: Hm… Iš esmės pati knyga, kaip ir nieko. Tiesa maniau bus kiek mistiškesnė, daugiau burtų nuotaikos, na kažkas tokio kaip Harris “šokolade”. Bet realiai knyga maždaug tokia: susirenka turgaus bobos ir pleeeetkina. Kas su kuo miegojo, kas triusikus kur išdžiaustė, kas mėsą prisvilino… Mamytės kiša nekatas mergeles po vyrais, girdo baisiais gėrimėliais, buria – viskas čia normalu, gi vardan tikslo nusikaut diedą. Ne blogiau už žurnalus, kiek geriau už meilės romanus. Tiesa marketingistai gerai padirbėjo ir šitą knygą pateikė geriau.
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2009 11 05