Sally Beauman “Rebekos istorija”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Aš manau: Keista istorija. Jei neskaitei “Rebekos“, tai šios kaip ir neverta imtis. Mat kita rašytoja narsto aną istoriją. Tik dvidešimčiai metų praėjus. Kita vertus net ir neskaičius “Rebekos” viską galima priimti, kaip psiaudo detektyvą – priešistorės papasakotos, tad galima susivokti. Iš pradžių galvojau mesiu reikalą, nes istoriją pasakojo verksnys senis. Nieko konkretaus, verksmingi sapnai, susireiškminimas. Po to gi tyrimą rutulioja bernužėlis įtariantis, kad Rebeka buvo jo mama. Pasidaro įdomiau. Dar vėliau paskaitom pačios Rebekitos dienoraštį. Nenustebkit jei toji vilioklė čia pasirodys irgi, kaip verksnė. Na o galiausiai viską užbaigia “nedapisito” (atleiskit už žodį, bet niekaip kitaip negaliu išsireikšt) kamuojama mergina. Iš esmės apie Rebeką nieko naujo, ko nežinojome senoj knygoj. Išskyrus informaciją apie jos mamos gimines. Knyga nei patiko nei nepatiko. Skaitėsi kažkaip ilgokai.
Oficialiai: 1951-ųjų balandis. Praėjo dvidešimt metų nuo pirmosios Maksimo de Vinterio žmonos gražuolės Rebekos mirties. Praėjo dvidešimt metų, kai mirties priežasties tyrimas buvo nutrauktas ir paskelbta ginčytina išvada – savižudybė. Dvidešimt metų nuo akimirkos, kai sudegė Menderlis, senosios de Venterių giminės dvaras. Tačiau Rebekos istorija tik prasideda…
Puslapių skaičius: 512
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2009 12 28