Jurgis Kunčinas “Baltųjų sūrių naktis”
Mano įvertinimas: 3/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: vis galvoju, kad gi reikia labiau/daugiau susipažinti ir su LT rašytojais. Kadangi šiuolaikiniausios pavardės man nieko nesako, bibliotekoje išsirinkau Kunčino knygą. Skaičiau “Tūlą”, patiko… Šiek tiek bijojau, kad kaip ir “Tūloje”, kaip ir Gavelio knygose, ar Škėmos drobulėje, čia irgi vyraus neigiamos nuotaikos. Bet apsirikau. Labai linksma, net juokinga knygelė apie dzūkų miestą. Pirmas kinas, pirmas pasimatymas, turgus su kiaulės Linos nuotykiais, futbolo šventės – savotiškai žavu, sovietiškai lietuviška :). Paslėptas ir atviras sarkazmas skanus. Ir “Šluotos” iliustratoriaus paveikslėliai nepamaišė. Nors rašo, kad vyresniam ir vidutiniam mokykliniam amžiui, aš manau, kad vyresniems bus dar juokingiau. Beto argi nėra smalsu, kas gi tos baltosios sūrių naktys?
Oficialiai: Apysakos pasakotojas su švelnia ironija prisimena savo vaikystės ir jaunystės miestelį – dzūkų turgaus bruzdulį, nuotykingą pirmųjų „kinų“ demostravimą, kvapą gniaužiantį pirmojo traukinio atvykimą, pašėlusias futbolo aistras…
„Ar tikrai buvo tokia „Baltųjų sūrių naktis“? Buvo, kaipgi! Dar yra, kaip sakoma, gyvų liudininkų… Prisiminus dulkiną, kupiną, juoko, nuoskaudų ir švenčių paauglystę, man ir šiandien norisi šelmiškai šyptelėti: viskas, viskas buvo!“ (knygos autorius). Knyga turėtų būti įdomi ne tik nūdienos jaunuoliams, bet ir jų tėvams, išgyvenusiems pirmąją mokyklinę meilę, iškentusiems tuometinės mados kančias ir suaugusiųjų bausmes – patyrusiems tai, apie ką taip pagauliai pasakoja šis kūrinys.
Puslapių skaičius: 205
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 01 14