Yannick Murphy “Aš, Mata Hari”
Mano įvertinimas: 2/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: pradėdama skaityti šią knygą nežinojau ko tikėtis: kurtizanės pasakojimų, kaip ji keitė vieną vyrą po kito? Gal šnipinėjimo detalių? Džeimso Bondo lygio pasakėlės? O gavau labai moterišką, labai liūdną istoriją. Moters, kuri traukia vyrus, lengvai praskečia kojas bei mano, kad tai daro tik tam, kad susigrąžintų dukrą. Patiko, kaip autorė aprašė istoriją. Netikėtai. Paprastai. Lengvais trumpais skyreliais. Šokinėdama nuo praeities prie dabarties. Nepalikdama jokios vilties.
Oficialiai: Paryžius, 1917 metai. Egzotiška šokėja, kurtizanė ir šnipė Margareta Celė, pasauliui žinoma Matos Hari slapyvardžiu, Sen Lazaro kalėjime laukia mirties nuosprendžio. Tarsi Šacherezada ji bando išsipirkti laisvę, sekdama spalvingą ir tragišką savo gyvenimo istoriją. Kartu su ja skaitytojas keliauja iš snieguotos Olandijos į karščiu tvoskiančias Javos džiungles, iš teatro scenos į karo lauką, iš sujaukto meilės guolio į kalėjimo vienutę. Kas iš tiesų buvo ši paslaptinga gražuolė, apsukusi galvas epochos vyrams ir tų pačių vyrų pasmerkta myriop? Janik Merfi (Yannick Murphy) nesistengia atkurti dokumentinės biografijos; pasitelkusi faktus ir fantaziją, ji improvizuoja ir savaip perpasakoja garsiosios femme fatale istoriją.
Puslapių skaičius: 288
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 02 23
vonioje
man čia, kaip ir cirko direktoriuje, viską sugadino pabaiga. ten – muilo opera, čia – na kam, kam reikėjo apie tą sapną/vaiduoklį whatever?
Salomėja
Supaisysi tuos rašytojus… Iki “mano sesers globėjo” pabaigos dar labai toli 🙂
vonioje
xexe