Helena Mnišek “Raupsuotoji”. I ir II dalys.
Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: plona (net abi dalis kartu sudėjus) kelioninė knygelė. Tai ir perskaičiau kelionės tėviškėn metu. Nieko intriguojančio, ypatingo, įdomaus. Gi sakiau – vištos man nepatinka. Pabaiga tik vištoms ir tinka. Kitos taip neužsibaigtų.
Oficialiai: 1909 metais išleistame rašytojos Helenos Mniszek (1878–1943) romane „Raupsuotoji“ pasakojama dramatiška meilės istorija. Jaunutė paprasto dvarininko dukra Stefanija, nusivylusi buvusiu sužadėtiniu, mokytojauja didikų dvare. Ten ji sutinka senojo pono anūką – ambicingą giminės turtų paveldėtoją Valdemarą, kadaise garsėjusį audringu gyvenimu. Kaip pasisuks Stefanijos likimas?
Puslapių skaičius: 230 ir 245
Knyga nuosava. Abi dalys kainavo 8 lt.
Perskaityta 2010 03 14
vonioje
yra ir tęsinys 🙂
Salomėja
ir ką ten dar galima tęst?
vonioje
ji prisikelia ir vaidenasi skriaudikams :))
ne, kidding, tęsinys apie Michorovskį po jos mirties. keistoka knyga, neaišku kam parašyta 🙂
vonioje
nepamenu, susipažinai tu jau su lietuviška eseistika ar ne? anyways, šitą rekomenduotina: http://www.manoknyga.lt/knyga/sianakt-as-miegosiu-prie-sienos.html
Salomėja
Nu neįsivaizduoju tęsinio. Gavo višta laišką, susinervino, nusibaigė nabagė (kas būtų jei šiais žiauriais laikais gyventų?) ir baigta. Bet gal ir įsivaizduoju. Sėdi Valdelis ir dūsauja visą knygą…
O dėl tos lietuviškos… Pasidairysiu bibliotekoje.
vonioje
nū ten jį bando vis supiršt su visokiom, bet jis rimtas romantinis herojus, nepasiduoda. ūkį modernizuoja :))
Nesmerkimas
Visų pirma, prieš taip kategoriškai vertinant kūrinį, derėtų pažiūrėti, kada jis buvo parašytas… Gal tai šiek tiek “suminkštins” tokį cinišką požiūrį. Ši knyga buvo perkamiausia tarpukario Lietuvoje. Ji teikia naudingos informacijos apie to laikotarpio ideologiją. Nežinant istorijos, galbūt, į akis nekrenta tarp eilučių užslėpta informacija, įvairūs didaktiniai pamokymai ir pan., kurie leidžia tyrinėti kultūrą. Tokie kūriniai nors ir neturi gilios filosofinės prasmės, negali būti traktuojami kaip šiukšlės, kadangi, manau, jog po 100 metų ir dauguma dabartinių mūsų literatūros “perliukų” atrodys ne ką geriau ateinančioms kartoms. P. S. Nemąstykit tokiom siaurom kategorijom…
Salomėja
Kaip jau noriu, taip mąstau, nieko čia nepraplėsi. Juolab, kad esu skaičiusi daugybę ir senesnių ir naujesnių knygų. Šiuolaikiniuose romanuose taip pat yra šių dienų aktualijos nekrentančios į akis, paslėptos tarp eilučių ir pan. Ir vien nuo to nepasidaro knyga vertesnė dėmesio. Gal dirbtinai nepritempinėkim šlamšto prie perlų? O sąvoka “perkamiausia” šiaip jau dažniausiai yra neigiamos prasmės.
Nesmerkimas
Pasakymas: “kaip jau noriu, taip mąstau” taipogi dažnai yra neigiamos prasmės, nes dažnai slepia šiek tiek susireikšminusias asmenybes… Manau, dauguma skaitančių žmonių yra skaitę senesnių knygų, tačiau jie vertindami kitų darbus nenaudoja įžeidžiančių žodžių tokių kaip “knyga skirta vištoms” ir pan. Greičiausiai, tai ir skiria konstruktyvią profesionalo kritiką nuo labai jau mėgėjiškos ir drįsčiau spėti paaugliškos (arba vaikiškos). Beją, aš kalbėjau apie tai, kad mes negalim tokių kūrinių vertinti šių laikų mąstymu, bet tiek to… galbūt, kada nors suprasit, ką norėjau pasakyt. Ir tai taikoma ne vien tik šiam kūriniui. P. S. Dirbtinai neverta nieko gyvenime daryt ar pritempinet, tiesiog reik mokėt priimt ir kitokį požiūrį, “nekvailinant” kitokio…
Salomėja
Nu tai prieš kritikuojant kritiką – ją reikia perskaityti. Mat aš nerašiau, apie tai, kad knyga skirta vištoms. Rašiau, kad vištos man nepatinka (suprask – pagrindinė veikėja), o tokia pabaiga, kaip tik vištoms ir pritinka (suprask – pagrindinei veikėjai). Aš ir esu susireikšminusi asmenybė. Man galima įkišt skaityt betką, bet aš neketinu internete pasiskaityti atsiliepimų ir maždaug tame pačiame lygyje pasisakyt. Kad ne duok dieve neįžeisčiau knygos gerbėjų.
O paaugliška yra ne savo nuomonę turėti, o anonimiškai komentuoti. Nes su anonimais aš tikrai rimtas diskusijos niekada neįsitraukiu.
Nesmerkimas
“Aš ir esu susireikšminusi asmenybė”. Tuo, manau, viskas ir pasakyta. Šiaip vardas nėra kažkas ypatinga, kas leistų diskutuoti arba ne:) Aš, pavyzdžiui, gerbiu jūsų nuomonę, nors man vardas Salomėja sako tiek pat kiek kūrybinis mano slapyvardis;) Šiaip, atrodo, kad iš jūsų pasisakymų sklinda daug arogancijos, būtent todėl ir sumaniau pakomentuoti:), nes čia nėra daug ką diskutuoti dėl tokio tipo knygų, norėjau tik pažiūrėti, ar susidariau klaidingą įspūdį, bet atrodo – nesuklydau:) Tad sėkmės gyvenime ir spalvingų įspūdžių skaitant knygas.
Salomėja
Taigi, internete įprasta sutikti tik su viskuo sutinkančius verkšlentojus, arba viską keikiančius delfininkus. Ant kiekvieno kampo kalama “pasitikėk savim, pasitikėk savim, mylėk save, būk sau svarbus, tikėk savim”. O po to šast ir sako, kad blogai susireikšminti 🙂
O apie anonimiškumą aš ten, o ne apie vardus bei pavardes. Nes net neabejoju, kad kaip asmenybė JUMS nesu įdomi, nes pagal tą vardą nesunkiai būtumėt sužinojęs ir amžių aukštesniame komentare apdiskutuotą. Mane čia visada galima pagauti. Visada galima parašyti laišką. O ateiti, slapta “įvertinti” kitą žmogų – čia anonimiškumas. Kuris, kaip sakiau – kvepia paaugliškumu. Nes visi tamstos komentarai į temą (apie knygą) kvepia tik noru įtikinti mane galvoti kitaip, arba nereikšti savo nuomonės griežtai. Kiti gi komentarai, kurie ne į temą (apie mano asmenybę) bando įvertinti kažkokį internetinį įvaizdį.
Man apskritai keista, kad štai kartais užsuka žmonių ir į “šiukšlynėlį” žiūri, kaip į rimtą reikalą. Tarsi aš pinigus už tai gaučiau 🙂
Nesmerkimas
Tiesiog aš manau, kad kiekvienas žmogaus daromas darbas turi būt prasmingas;), nes pasakyti žodžiai nedingsta be pasekmių, kokie jie bebūtų (nors už juos ir nemokama). O įtikint pakeist nuomonės aš nesiekiu, nes kiekvienas turi teisę žvelgt į pasaulį kaip jam patinka:) Tiesiog kai taip kategoriškai teigiama, visada norisi diskusijos, nes tik polemikoje gimsta teisybė:))… Atsiprašau, jei savo komentarais sugadinau jūsų “šiukšlinėlį”:/ Daugiau nebesilankysiu, jei autorė pati jo nevertina rimtai.
Salomėja
Kodėl gi nevertinu rimtai? Aš tai vertinu nes jis man ir mano. Neapleistas blogas, kuris tikslingai nereklamuojamas. Ir man yra prasmė užsirašyti mintis apie ką tik perskaitytą knygą. Mat aš ketinu kada vėliau pasiskaityti. Ką ir kada maniau. Juolab daugybę knygų skaitau po kelis kartus, ir dabar gaila, kad neturiu pasirašius ką maniau, kai skaičiau pirmą kartą. Patikėkit, kai perskaitai tiek knygų – įspūdžiai blėsta. Todėl sau aš juos užrašinėju aštriai. Nepataikaudama. Ir nepagražindama minčių. Čia nėra forumas. Čia yra šiukšlynėlis. Patinka – pasiknisat. Pasiimtat kas patiko. Visiškai nemokamai. O kas nepatiko, galit ir paspirt, kam reiks, tas susirinks.
g12
O man tai juokingiausi tie anonimikai, katrie kokius penkis komentarus iš eilės pažada nebesilankyti. Tikrai 🙂
agne
kazkada skaiciau knyga, labai miela, patiko paprastumu, lengvu turiniu…atskleidzia to meto kultura, vertybes,
Aukse
Knygos labai patiko.. Pirmoji dalis kaip daugelis sakė man nebuvo nuobodi. Antroji paliko didelį įspūdį… Tokios pabaigos nesitikėjau. Domina trečioji dalis jei kas turit ir nebrangiai parduotumėt, parašyk čia, susisiekčiau 😉
Slibinas
Sią knygą aš ką tik perskaičiau.. Ir mano nuomone ji nėra šiukšlė. Ji parašyta gero lenkų rasytojo, nors skirta lengvam skaitymui (palyginus su knygom filosofinėm ar psicholohinėm), manau verta dėmesio (Nors čia tik mano nuomonė).Tik nemanykite, kad aš neskaitau gerų knygų ir, kad vertinu subjaktyviai. Aš skaitau įvairaus žanro knygas, bet zinoma apsistojų prie geresnių, kurios vertos dėmesio. O į šią knygas niekinantčią svetainę su jos tokia malone nuomone garsiai skelbenčią autore aš užklydau atsitiktinai ieškodama to pačio autoriaus – Elena Mnišek knygos ,,Elzė”. Bet dėja man teko nusivilti, nes nieko gero čia nepamačiau ir neradau..
Salomėja
Dėja, niekinantčioje, su malone ir skelbečia autore svetainėje nieko gero ir nerasit. Juk ne radinių biuras. O Jums žinoma, kad Elena yra moteris? Beje, na permečiau akimis tekstą ir niekur neradau savo pasakymo, kad ši knyga šiukšlė. Nors taip ir yra 🙂