Kobas Abė “Moteris smėlynuose”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė:  Keistai savotiškai žavi knyga. Gal dėl savo tautybės man Abė su Murakamiu kaži kuo panašūs? Moteris smėlynuose buvo pirmoji mano skaityta Abės knyga. Nenoriai jos ėmiausi, bet įsivažiavau. Tiesa, skaičiau kelis mėnesius. Po nedaug. Vieną kitą puslapį. Skyrelį per dieną. Turbūt tokią lėtą knygą tik taip ir reikia. Aprašoma patirtis turėtų būti panaši į paukštelių, kurie patekę į nelaisvę blaškosi, po to nurimsta, o vėliau ir bėgti nebenori, nors gyvenimo džiaugsmo ir nejaučia. Kitas toje pačioje knygoje esantis kūrinys taip paparastai nesiskaito.
Oficialiai: Japonų avangardo rašytojo ir dramaturgo Kobo Abės romanas „Moteris smėlynuose“ pasakoja apie mokytoją, etimologą mėgėją Nikį Džiumpėjų, kuris tampa moderniuoju Sizifu. Per atostogas nusprendęs patyrinėti vabzdžių pasaulį, pats lyg vabzdys tampa atokaus kaimelio smėlynuose belaisviu. Džiumpėjus apsigyvena vienišos moters trobelėje didžiulės kopos papėdėje. Kaimelis kiekvieną akimirką gali būti palaidotas po smėlio patalu. Moters vyras miręs, todėl Nikis diena iš dienos priverstas atkasinėti vėl ir vėl besikaupiantį smėlį. Tačiau kai pagaliau atsiranda šansas išsivaduoti iš šios nelaisvės, Džiumpėjus savanoriškai atsisako pasinaudoti šia galimybe. Kobo Abės herojus patiria visas įmanomas emocijas, nuo išdidumo ir baimės iki geismo ir nevilties, kol aiškiai suvokia žmogaus egzistencijos absurdiškumą.
Puslapių skaičius: 180.
Šeimos knyga
Perskaityta 2010 07 02