Witold Gombrowicz “Kosmosas”
Mano įvertinimas: 2/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Šimtąją knyga šiais metais (o iki mano atskaitos metų galo dar liko 2 mėnesiai) nusipelnė tapti “Kosmosas”. Kokia tai knyga? Tikras kosmosas ir ne kitaip. Skaičiau labai ilgai, su labai trumpais prisėdimais. Vienu ypu nebūčiau įveikusi. Sunkiai skaitoma, verčianti lėtai virškinti sakinius. Minčių srautas, vingriai, vaizdiniai. Gera knyga, sunki knyga. Tačiau pastebėjau, kad skaitant jau berods ketvirtą Gombrovičiaus knygą, manęs jau “nebeveža” taip. Lyg ir kartojasi, lyg ir jau aišku kam ir kodėl čia taip rašo. Lyg ir nuobodu darosi. Jei kas nori pažindintis su šiuo rašytoju tai rekomenduoju “Pornografiją” ir “Transatlantą”. “Kosmosą” palikit tam atvejui jei maža pasirodys.
Oficialiai: „Apie KOSMOSĄ: iš begalybės aplink mane vykstančių reiškinių paimu vieną… Pavyzdžiui, pamatau ant stalo stovinčią peleninę (kiti dauktai ant stalo nueina į nebūtį).
Jei galiu pagrįsti, kodėl pamačiau būtent peleninę („noriu nuo cigaretės nukrėsti pelenus“) tuomet viskas gerai. Jei peleninę pamačiau atsitiktinai, be jokio tikslo, ir daugiau prie to negrįžtu, irgi viskas gerai. Bet jeigu, pamatęs tą bereikšmį reiškinį, grįši prie jo dar kartą… Bėda! Kodėl ją vėl pamatei, jeigu ji bereikšmė? Aha, vadinasi, ji tau ką nors reiškia, jeigu grįžai mintimis?.. Štai taip, kadangi prie to reiškinio stabtelėjai sekundę ilgiau negu reikia, daiktas atkreipia į save dėmesį, tampa išskirtinis… Ne ne (giniesi), tai paprasčiausia peleninė. Paprasčiausia? Tai kodėl giniesi, jeigu paprasčiausia? Štai taip reiškinys tampa manija.
Ar tikrovės esmė maniakiška?“ Witold Gombrowicz DIENORAŠTIS III (1961-1969)
Puslapių skaičius: 174
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 08 27