Haruki Murakami “Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas”
Puslapių skaičius : 452
Mano įvertinimas: 100/100
Oficialiai: Romanas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“ skaitytoją panardina į dviejų izoliuotų ir keistų pasaulių gyvenimą. Viename jų – šiuolaikinis Tokijas: herojai klausosi Bobo Dilano, mėgaujasi italų virtuve ir rūpinasi gyvybiškai svarbių duomenų saugumu kompiuterizuotoje bei informacijos revoliuciją išgyvenančioje visuomenėje. Antrasis pasaulis – mažas, keistai nykus, uždaras Miestas; po jo laukus klajoja vienaragiai, o savastį praradę jo piliečiai gyvena skyrium nuo savo šešėlių.
Aš sakau: Murakami yra mano mėgstamiausias rašytojas, o ši knyga pati geriausia mano suaugėliškame gyvenime. Skaičiau trečią kartą. Aišku, matyt keista kaip savo mėgstamiausią knygą galima skaityt TIK trečią kartą, tačiau pasiteisint galiu tik tuo, kad šią turiu nelabai seniai, o ir šiaip pusmetį buvo paskolinta. Kuo ji man patinka papasakot negaliu. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio veža. Ir man primena mane, nors visi taip apie murakamiškus herojus sako.
Knyga nuosava.
Perskaityta 2009 09 03
Adis
Šita va vienintelė mano bandyta skaityti Murakamio knyga, ir… neužkabino. Galbūt dėl to, kad pirmąkart skaitant, ilgai neaišku, kas, kur ir kodėl čia vyksta.
Salomėja
Bet užtat trečią kartą skaitant nebėra tos skubos (na kaip ten viskas bus…) ir pasimato daug įvairių detalių. Bet Murakamis jau toks…
Rokas Arbušis
paprastai neskaitau knygų, kurias skaito _visi_. atrodo, dėl šios knygos teks pakeisti nuostatą.
Salomėja
Na kai aš pradėjau Murakami, jo banga jau buvo praūžus. Be to, aš kažkaip tuo metu skaitydavau ką gaudavau bibliotekoje arba pasiskolint, nes nebuvo galimybių įsigyt, tai nerūšiuodauvau per daug ar čia madinga ar ne, bele tik gavau. O po to jau paaugus finansiškai nusiprikau visas M. knygas.
Rokas Arbušis
mane tik vienas žavi, stebina, gąsdina, kelia pagarbą ir pavydą: kaip įmanoma taip greitai skaityti?
Salomėja
Nežinau. Nededu jokių papildomų pastangų.
Ramūnas
Esu Murakami fanas, o blog’ų skaityt nemėgstu. O va Salomėjos recenzijas paskaityt netgi labai įdomu. Kiek teko kalbėtis su kitais fanais, niekas “Negailestigai stebuklų šaliai” neskiria pirmos vietos, todėl malonu pagaliau sutikt bendraminčių :). Jei kalbėt apie Murakami populiarumą, tai nemanau, kad ta banga praūžė – man atrodo, kad rašytojas visą laiką ant bangos ir vis daugiau žmonių jį atranda. Aš šiaip irgi nemėgstu populiarių knygų; jei būčiau žinojęs, kad Murakami – labai populiarus, nebūčiau net pradėjęs jo skaityt. Na, o dabar nėra kur trauktis 🙂
Salomėja
Smagu. Man labai gaila, kad šią knygą jau esu skaičiusi 🙂 Kelis kartus. Norėčiau tik dabar atrasti.