Visus mėnesio apžvalgos įrašus galima pradėti ta pačia gaida: omg prabėgo dar vienas! Kaip sustabdyti laiką? Man rodos Darja IG rodė triuką, kaip. Atsistoti į plank poziciją. Po priešpaskutinės Pilates treniruotės patvirtinu, kad laikas iš karto sustoja ir penkiolika sekundžių tiksi kokią valandą. 

Birželis buvo aktyvus. Važiavom aplink Lietuvą, keliavom į Estiją, buvom Kaune. O liepa toks ramus mėnuo, kad net nežinau apie ką kalbėti. Net pagrindinę nuotrauką tenka skolintis iš birželio. Tad aptarkim viską po truputį. 

Knygos 

Liepą perskaičiau 12 knygų. Mečiau dvi – „Dėl to gyventi verta“ ir „Bella Italia“. Viršelių koliažas atrodo taip: 

Labiausiai patiko „Berniukas nurijo visatą“.

Prajuokino „Kari Mora“. Ko gero mažiausią įvertinimą turinti „Goodreads“ knyga, kurią skaičiau. Ir visi vertina su klausimu WTF, o kur Hanibalo Lekterio aura? Bet man atrodo, kad autorius Kari Morą parašė kaip analogą iškeltam didžiąjam pirštui. Maždaug, prašau manęs nespausti, nes gausit štai ką. Jei kada matėt filmą „Mačetė“, tai knyga maždaug tokia 😀

„Ypatinga Selės išmintis“ visiškai neatitinka viršelio, o „Normalūs žmonės“ ilgiausiai skaityta mėnesio knyga. Visi atsiliepimai yra arba bus Šiukšlynėlyje. Taip pat Šiukšlynėlio FB bei IG.

Kalbant apie knygų IG, tai oi oi, kiek ten dramų vyksta garsiai ir tyliai. Kadangi istorija vieša, manau nieko blogo truputį apkalbėti aktualijas.  Aną sykį viena bukstagramerė savo istorijose pasidalino tuo, kad kažkuri leidykla pradėjo negražiai elgtis. Kas seka knygerius tuos storius matė.

Pasakotoja nesitaikstė su nemaloniu elgesiu, surado vadovės telefoną, paskambino ir išsakė savo nuomonę apie prastą žmogaus darbą ir netinkamą leidyklos atstovavimą. Iš IG istorijų niekaip nepavyko suprasti problemos. Maniau ir vėl kažkas vagia bei netinkamai naudoja turinį. Būtų nepirmas kartas. Tad tiesiog paklausiau, kame bėda. Pasirodo, kad leidykla paprasčiausiai nebesiunčia knygų, nors jas duoda mažiau sekėjų turintiems žmonėms. Žinot, tai merginai sakiau asmeniškai, tad pasikartosiu, kad žaviuosi drąsa ginti savo poziciją. Rimtai. Man patinka kieti žmonės. Tik ne visada pritariu tam, kur jie save gina. Pati daug metų bloginu ir man atrodo, kad leidyklų (ar kosmetikos įmonių) sprendimas, su kuo dirbti, o su kuo ne, yra jų reikalas ir niekas niekada neįsipareigojo „nemokamai“ tiekti produktus visą gyvenimą. Net super žvaigždės bendradarbiaudamos su įmonėmis turi laikinus kontraktus, pvz., metams.

Sekėjų skaičiumi matuotis knygų pasaulyje iš viso juokinga. Pvz., Sandra iš tinklaraščio asskaitau.lt tikrai neturi dešimčių tūkstančių IG sekėjų, tačiau, įtariu, viena pati „išparduos“ pusę knygos „Slapta istorija“ tiražo, nes užnfluensino daugybę skaitančiųjų, o šie paskleis žinią toliau. 

Visokių didelių ir mažų dramų vyko liepa, bet dauguma jų pletkų ir vaikų žaidimo lygio, kur nebūtinai viskas tiesa. O ir bėdos pirmojo pasaulio – ji mane užblokavo, nes aš palaikinau kažkieno komentarą!!! Joa, aš čia apie suaugusius. Būtų galima sakyti, kad omg, neturi ką žmonės veikti. Tačiau aš matau ir kitą pusę – soc. tinklo bendruomenė yra gyva. Kažkas verda, kažkas pyksta, kažkas liūdi, kažkas atranda save… Tai žmonės, o ne beveidžiai reklaminiai profiliai. Žmonės turi jausmus, ne visada elgiasi protingai ir vienas kvailas poelgis jų dar nenurašo visam laikui. 

Darbai

Dirbasi :D.

Atvirlaiškių parduotuvė gyvuoja savo įprastu ciklu – geriau blogiau. Birželį buvo geriau, liepą ramiau, tai kitą mėnesį gal vėl bus geriau, juo labiau, kad papildžiau bent 100 atvirukų likučius. 

Timpų parduotuvė irgi vis dar yra. Esu žiauriai dėkinga už palaikymą. Patys žinot kam, nes dauguma pirkėjų blogą skaito. Ką tik spragtelėjo skalbimo mašinos užraktas. Ištrauksiu naujų. Šiandien sumedžiojau porą labai įdomių. Vieno gaila, kad skonis ne visada sutampa su dydžiu. Jei rasčiau tokių XL, kokių randu S, tai nė viena pora parduotuvės nepasiektų. Tik tiek, kad suruošti visas nuotraukas užtrunka, bet bandysiu subalansuoti laiką visiems projektams ir sukelti naujienas.

Ir toliau rašau tekstus. Jau šeštą mėnesį džiaugiuosi nauju bendradarbiavimu. Išsigryninau, ką man labiausiai gyvenime patinka veikti. Tik du kartus per savo darbinę karjerą buvau tikrai patenkinta tuo, ką darau. Tada kai dirbau „Computer Bild“ žurnale ir dabar, kai bendradarbiauju su internetine parduotuve. Jei ši draugystė nutrūktų, o aš tikiuosi taip artimiausiu metu nenutiks, ieškočiau kažko panašaus. Tai yra įmonių blogo rašymas, tekstų pagal seo reikalavimus rašymas, produktų aprašymai ir pan. Šiaip aš senokai tą darau, tik gal kiek nereguliariai ir per epizodiškai. Prieš kurį laiką rašiau natūralios kosmetikos el. parduotuvės blogą, vėliau vienai svetainei tekstus apie skausmo gydymą bei grožio procedūras taikant kraujo plazmos injekcijas, tai pagalvojau, kuo tik nepriverčia domėtis freelancinimas 🙂

Beje, aš vis rašau rašau rašau. Rašau darbui, kur stengiuosi būti itin susikaupusi, nepalikti baisių klaidų, na, kad gėda nebūtų, nors ten kur dirba žmonės, gi visko pasitaiko.  Net profų redaguotose knygose pilna kliurkų. O tada dar atsipalaidavimui rašau savo Venividi ar Šiukšlynėlį, kur jau pasileidžiu plaukus ir varau monologus su visais barbarizmais ir blogaisiais įpročiais. Ir dar man maža. Vis pamąstau apie knygos rašymą. Dar kitokį stilių. Mano artimieji dažnai kartoja “rašyk knygą, rašyk knygą“.  Jau daug metų. Ir aš pagalvoju. Nežinau kiek dar amžių galvosiu. Bet mintyse jau sukūriau pasaulį. Kadangi mano knyga būtų distopinė, tai pasaulio sumąstymas jau yra daug. Dabar liko sugalvoti, ką tame pasaulyje veiks veikėjai ir kas jie tokie bus. Tad dar po penkmečio, gal jau turėsiu realią viziją ir galėsiu pradėti. 

Produktyvumas

Esu žmogus, kuris sako, kad kai nori viską spėji. Ir spėju! Tačiau atradusi daugiau veiklos, supratau, kad reikia kažką daryti su savo dienotvarke, nes aš nebeskiriu darbo pabaigos nuo laisvalaikio. Dirbančiųjų namuose bėda. 

Be to, man reikia persijungti tarp kelių veiklų. Iš vienos pusės tai labai gerai, nes galva pailsi. Iš kitos, tas šokinėjimas kerta per produktyvumą. Aš noriu padaryti dar daugiau, bet nenoriu daryti nuo tada kai atsikeliu iki tada kai einu miegoti.

Pasižadėjau, kad rugpjūčio projektas bus tinkamai susidėlioti darbo laiką. Peržiūrėti blogus įpročius. Nors nesu didelė mėgėja šūdmaliaut, visgi kažin ar labai svarbu nuolat tikrint koronaviruso naujienas ar pažiūrėt, kiek ten reakcijų į IG postą. Tą galima padaryti vakare, ar ne? Kitą mėnesį papasakosiu, kaip man sekėsi. 

Kosmetika

Šiame gyvenimo būdo bloge kosmetika vis dar užima nemenką dalį. Neseniai viena instakolegė, atradusi, kad rašau ne tik apie knygas, kėlė nykštį. Nes stereotipiškai įsivaizduojama, kad daug skaitantys žmonės net galvos neplauna, o tie, kurie turi dešimt lūpdažių – neskaito. Natūralistė nesu. Kosmetiką mėgstu. Tad džiaugiuosi įvairiomis naujovėmis.

Rugpjūtį planuoju papasakoti apie lietuviško prekinio ženklo „Manilla“ rutiną. Tai nauja jų paslauga. Jau kurį laiką naudoju man parinktus produktus ir baigiu išsikristalizuoti, kas patinka, o kas ne. Tad greitai! O šiaip, čia ne pirmi mano bandyti kompanijos produktai, tad apie kitus nuomonę galite sužinoti jau dabar, sekdami „Manilla“ atsiliepimų gaire

Draugai iš „L’oreal“ palepino nerealiais lūpdažiais ir antakių produktais. Jau kitą dieną norėjau rašyti atsiliepimą, bet gi papasakojau apie seniau turimas priemones, o naujokams dėmesio skirsiu kito mėnesio gale. 

„Garnier“ nudžiugino „Hair Food“ bananinėmis priemonėmis. Jau ne kartą sakiau, kad man patinka šios kompanijos produktai ir aš pati mielai juos perku, tad siuntinys nudžiugino, o ir pirmas įspūdis geras. 

Dar buvo dušo želių siunta. Bet apie tuos produktus parašiau į EUROKOS blogą.

Pati prisipirkau visokių smulkmenų, kurias jau esu apžvelgusi. Pvz., man kadaise labai patikusi EO Lab purškiklį plaukams. Taip pat „Palmer’s“ kūno losjoną, kuris kažkam gal nepatinka dėl sudėties, bet man buvo superinis, o kartodama matau, kad nuomonės nepakeičiau. 

Jau pakeliui ir mano naujas paakių kremas bei lūpų kaukė. „Lookfantastic“ stebina greičiais – beveik tas pats, kas pirkti Lietuvoje. 

Tiek naujienų iš grožio pasaulio. 

Tinklaraštis

O, kad jau kalbam apie grožį, tai iš šio blogo pavadinimo dingo žodis. Žodis „grožio“. Mąstau, kad kosmetikų apžvalgų rašymas neįpareigoja manęs atstovauti grožio blogeres. Aš esu moteris. Sakyčiau jau brandi moteris. Bandau va serumus, šampūnus, po to pasakoju. Bet tai tik viena sritis. Gal ir daug vietos užimanti bloge, bet vistiek tik viena.

Man lygiai taip pat įdomūs yra nauji įrenginiai, naujos paslaugos, šmutkės, SH, knygos, kelionės, įkvėpimo paieškos, patirties dalybos. Tad lieku tiesiog atradimų ir gyvenimo būdo blogu. Beje, atkreipsiu dėmesį, kad prie visų apžvalgų atsirado subkategorija „įrenginiai, daiktai“, kur sudėjau atsiliepimus apie įvairiausius prietaisus. Pasirodo, kad jų ne tiek jau ir mažai. 

Pastovumas

Be to, kad gyvenu ten pat su tuo pačiu, gyvenime yra ir kitų pastovių dalykų. Neseniai su mankštos kolegėmis išsiaiškinime, kad Pilates/Kalanetiką ten pat, pas tą pačią lankome jau beveik 4 metus. Ir nors po sporto išsiskirstom ir nebendraujam (tik trenerę ir vieną kolegę turiu FB drauguose ir tai visai neseniai), bet tos 15 min prieš mankštą du kartus per savaitę sukuria bendrumo jausmą. Žinai, kas šuniuką įsigyti ruošiasi, kas kur atostogavo, į kokį žygį ėjo…

Tiesa, po tiek metų mankštos norėtusi, kad ta plank pozicija nesulėtintų laiko taip baisiai 😀 Kita vertus Pilatesas ir Kalanetika nėra tas sportas, kuris padeda mesti svorį ar augina raumenį. Stiprinam giliuosius raumenis ir stuburą, o to poveikį tikrai jaučiu. 

Kiti dalykai

Per tuos visus darbus šį mėnesį nebuvo laiko kitiems reikalams. Po savaitės trumpai atostogausime, tad norėjau šiek tiek daugiau padirbti. Rugpjūtis bus skurdesnis. Atrodo, nieko nemačiau, niekur nebuvau, nieko negirdėjau. Didžiausias įvykis – naktinė kelionė stebėti kometos. Važiavome ant angelų kalvos šalia Trakų. Surūkėm po pypkę, pažiūrėjom į žvaigždes ir tiek :).

Regis kasdienybėje viskas teka sava vaga. Kažkur prašmėžuoja žmonės, kurie turi nepaaiškinamų vilčių įsibrauti į gyvenimą. Tik nebejaudina. Kažkur prabėga įvairios mintys, bet neužsilieka. Viskas keičiasi. Buvo norų keliauti į šiaurę, bet koronakrizei gilėjant, ko gero, užteks kelių dienų tiesiog nedirbant. 

Neseniai vyrui sakiau, kad pastaruoju metu jaučiuosi itin keistai. Lyg pati nedalyvaučiau veiksme. Žinot, būna filmuose, kai nusikeli į kažkokį epizodą, stebi veikėjus, bet jie tavęs nemato ir negirdi. Tai vat, kažkas panašaus. O svarbiausia nieko nevyksta. Sėdžiu sau namie, dirbu kompiuteriu, bet atrodo lyg ne aš, lyg stebėčiau save dirbančią. Keistas metas, keista vasara 🙂

 

Tuo ir baigiu šį mėnesį bei įrašą. Pahibernavau liepą, tai tikiuosi rugpjūtis bus įspūdingesnis gerąją prasme. Taip taip, pridedu būtinai, kad gerąja, nes norėk atsargiai, sakoma 🙂


Apie visus įrašus iš karto sužinosite  Facebook’e; daugiau kasdienybės ar užkulisinių minčių – Instagram’e.

Ir visada laukiu laiškų, pastabų, idėjų bei pasiūlymų, kontaktų skiltyje nurodytais adresais.

#reklama (dėl patogumo šia gaire žymimi visi blogo įrašai).