Labukas! Ar kada minėjau, kad gegužė yra mano mėgstamiausias mėnuo? Nes jau vasaros jausmas, bet dar žinai, kad visas šviesusis periodas prieš akis. Tačiau dar taip nebėkim ir apšnekėkim balandį.
Šiandien kaip tik sakiau, kad sau atrodom namisėdos. Bent man pačiai iš šios perspektyvos gyvenimas atrodo: darbas, namai, šuo, namai, darbas, namai, šuo prisidirbo, šuo buvo geras, namai. Tada kokia mama, per tą mėnesį aplėkus kelias užsienio šalis, klausia, kas gero Vilniuje, o atsakyt nėra ką. Ką žinau, kad gi nebuvom toliau parduotuvės. Tačiau viską susumavus, nieko keisto, kad kaupiasi įtampa ir nuovargis. Vyksta daug.
Reikšmingi pirkiniai
Aš pradėsiu nuo visiško buiteko – poros pirkinių, banalių materialių dalykėlių, kurie daro didelę įtaką mūsų mental health aka psichinei sveikatai.
Pirmas – naujas kavos aparatas. Ne kažkas ten už tūkstančius, gana eilinis, gana biudžetinis Gaggia Classic Evo pusautomatis. Tačiau Gediminas iš jo išlaužia tokią kavą, kad aš niekur kitur nebegaliu gerti. Tokia problemytė, kad daugelyje kavinių serviruoja parūgštintus variantus. Tuo tarpu mano mėgstamiausia yra juoda, kai jos daug, kai ji karti, bet ne tiek, kad jau atominė. Gauti tą subalansuotą skonį – kažkas tokio. Beje, būtent su šiuo kavos aparatu atsiskleidžia ir mūsų pamėgtos decaffo pupelės. Perkam tokias.
Jos ir šiaip vertos dėmėsio, bet būtent su Gaggia iš jų gaunasi net skanesnė kava nei įprasta. Tad tapo visai neskausminga sumažinti kofeino kiekį.
Antras pirkinys – Wavytalk Turblow Pro plaukų džiovintuvas iš nohash.lt.
Istorija gana paprasta. Aš gavau naujienlaiškį, kad jau tuoj pradės prekiauti džiovintuvu, kuris žada penkis kartus greitesnį džiovinimą mažesniu karščiu. Aš gi nors ir turiu gerokai brangesnį prietaisą, bet nenorėdama deginti plaukų – vargstu. Per 20 minučių tik vos vos pradžiovinti tespėju. Tada palieku ir man natūraliai reikia kelių valandų. Net vasarą.
Užknisa. Aš nemėgstu ilgai stovėti prie veidrodžio, nemėgstu “gaišt laiko” vien dėl plaukų sausumo. Tada net tingisi plauti galvą, nes meh, reiks ilgai džiovint. Todėl iš karto tas naujienlaiškis mane sudomino. Kadangi laiške buvo rašoma, kad dar tik greitai pasirodys, tai galvoju pagūglinsiu, gal koks amazon turės, bet radau, kad noharsh jau tyliai įsikėlę su gera kaina ir per gūgle galima rasti nuorodą, tai ir pasiėmiau. Kol kas esu labai patenkinta, nes ilgiau 15 minučių nebeužtrunku. Kaina draugiška, jei tik nesuges ar kažką, tai sakysiu, kad itin sėkmingas pirkinys.
Seminaras Estijoje
Balandžio pradžioje Estijoje vyko INBTI mantrailing seminaras. Jame dalyvavome ir mes su Bitulkinu. Žinoma, kad buvo jaudulio. Juk nuo pat liepos pabaigos treniruojamės savarankiškai. Visą tą laiką lipome iš kauptinių problemų duobės. Tas seminaras atrodė tarsi toks mini pasitikrinimas kaip mums sekasi.
Kad jaudulio nepritrūktų, patekome pas tą patį instruktorių Benhardą, kuriam Bičiukas pernai, Latvijos seminare, įkando ir kuris juokais žadėjo nušauti Gedą, jei nesiims spręsti problemų. Jei atvirai, tas seminaras (birželį) buvo pirmas “ei, dėmesio, alert, warning, uwaga!” plakatas, šaukte šaukiantis atidžiau pasižiūrėti į savo mantrailingo treniruotes. Paklausti savęs, ar ok, visiems šunims taikyti tą patį algoritmą, ar ok visada tik kelti kartelę ir niekada negrįžti prie pamatų, ar tikrai sėkmė matuojama pėdų ilgumu bei senumu? Ar ok, kad tik mūsų ir treniruočių kolegų šunys startuose psichuoja? Tuomet atsakymų dar neturėjom, bet ateinančių kelių mėnesių įvykiai padėjo juos suformuluoti ir daryti išvadas.
Taigi, Estija. Pradėkime ne nuo instagraminių dalykų. Bičiukas po 7 mėnesių pertraukos parodė neigiamą reakciją į žmogų, ach, och, ir vėl tą patį instruktorių :D, bet aplinkybės buvo kitokios, lojimo mąstas kitoks, tai ir jo reakcija buvo kitokia: ne pažadai nušauti, o ramus erdvės suteikimas. Beje, viską įvertinę mes galim sau atsakyti, kodėl šuo nesusilaikė (emocijų perkrova susijusi su kelione, bet apie tai papasakosiu žemiau).
(seminaro foto: Kadri Vähi, Mantrailing Eesti)
Na, o kalbant apie mantrailingo dalį, tai Bitė gavo ne vieną pagyrimą iš instruktoriaus, puikiai susidorojo su visomis užduotimis, vedlys gavo naudingų įžvalgų, o stebėdami kitus šunis mes kartu įgygome labai naudingos medžiagos būsimoms (ne tik Bitės) treniruotėms. Ir vėl, net šiandien prisiminę seminaro biglį ir palyginę jo kūno kalbą su a) mūsų klubo nauju šuniuku, b) kolegų iš Klaipėdos į IG įkeltu treniruotės epizodu, kaip tik pasidžiaugėm, kad seminare buvome būtent pas Benhardą bei galime įsivardinti tam tikrus tobulintinus pastebėjimus.
Paminėjau, kad Bitės reaktyvumo epzodą sieju su emocijų perkrova. O bėda ta, kurį laiką nepastebėjome, kad mūsų šuo automobilio narve panikuoja. Pernai Gediminas jai pagamino gana erdvų narvą. Mintis ta, kad gi šuniui bus patogu ilgose kelionėse, galės išsitiesusi sau čilint. O toks lūkestis prasilenkė su praktika.
Ji ten negulėdavo ir galimai kažkada (nelabai seniai) užsigavo. Tada atsirado panika. Kadangi šuo klusnus, tai net panikuodama ji lipo į mašiną, o mums atrodė, kad tiesiog nenori, nes niekada nebuvo didelė važiavimo gerbėja. Tačiau, pasirodo, kad narve ji visą laiką paniškai lekuoja, guli vos ne planko pozicijoje – įsitempusi. Nuo lekavimo dehidratuoja – ne pats fainiausias būdas 6 valandas keliauti, tada dirbti seminare, tada tiek pat važiuoti namo. Problemos mąstą suvokėm traukdami namo, todėl jau kitą dieną įsigyjome naują narvą. Beje, labai rekomenduoju QPWR, kurie jums gali pagaminti jūsų poreikius ir automobilį atitinkantį narvą.
Dabartinis yra toks, kur šuo yra priverstas gulėti, todėl nesimala ir nesidaužo į šonus. Tam kad jai būtų drąsiau, dabar pastatėme durelėmis į salono vidų ir leidžiame per galines šonines duris. Kurį laiką aš sėdėdavau gale ir kelionės metu ramindavau šunį. Šiandien jau išgirdome Vingio parko Haribo dainelę*.
*Vingio parko Haribo dainelė yra specifinis inkštimas-niūniavimas-Haribo-meškiuko-murmėjimas tada, kai šuo susivokia, kad tuoj tuoj atvažiuosim į parką. Ji dainuojama nuo pat tada kai Bičiukui buvo 2 mėnesiai. Laikotarpiu, kai ją buvo apėmusi narvo ir važiavimo panika, šuo nematė pasaulio ir dainelės, deja, nebuvo.
Paskaitos
Ne į temą, bet balandį apsikirpau. Baigėsi kepurių sezonas gi.
Taigi, paskaitos. Kaip žinia, turime mes tokį Mantrailing Chill Club. Šiuo metu jame 8 šunys + dar keli apsilankantys svečio teisėmis. Didesnė dalis jų vedlių yra gana nauji mantrailingo pasaulyje, tačiau visi šios duonos paskanavę ir jau sukaupę daug teorinių klausimų, kaip tas, kaip anas. Todėl nusprendėme padaryti paskaitą prezentaciją, apimančią bendrą sporto/treniruočių teoriją, mantrailingo esmę, Kocherio metodo (pagal kurį treniruojamės) pristatymą ir praktinius patarimus.
Pirmą paskaitą klubo nariams surengėme savo ofise. Sakyčiau tos 3+h prabėgo greitai, su daug gerų padiskutavimų bei vainikuojančia linksma viktorina.
Tačiau tuo viskas nesibaigė. Šiek tiek adaptuotą paskaitos versiją skaitėme dar kartą tiems kolegoms, kurie negalėjo jos klausyti pirmą kartą, plius Lietuvos Šaulių Vilko Būriui, kurio viena savanorė yra mūsų klubo narė. Ne visi Šauliai mantrailina, tačiau jie dalyvauja mokymuose, asistuoja, figūruoja, eina į tikras paieškas, todėl tikrai turėjome patirties, kuria galėjome pasidalinti. Kadangi žmonių dalyvavo daug, tai šį kartą teko rinktis kitą patalpą. Susirinkome Nacionalinėje Mažvydo Bibliotekoje. Šiek tiek gaila, kad ribojo laikas ir per tris valandas tikrai ne viską spėjome aptarti.
Darbai
Su darbais, tai kaip visada. Įdedamas darbas ne visada proporcingas grąžai, tai yra ta teorija, kad kiek dirbsi, tiek ir užsidirbsi neveikia. Bet skųstis nėra kuo, nebent tik laiko idėjų įgyvendinimui stoka.
Knygos
Šį mėnesį vos 4. Bet gi važiavom į seminarą – neskaičiau. Po to bandžiau atsigriebt su darbais – neskaičiau. O kai tą dariau, tai rinkausi lėtesnes knygas. Apie jas papasakosiu atskirai.
Pakeičiau pavadinimą. Venividi_blog tapo salomeja.mise. Tiesiog vis galvojau, kad mano tas insta mažai susijęs su blogu ir yra visiškai life style tipo. Daugiausiai apie šunis, nes šiuo metu aktualiausia. Bet tuo pačiu ir apie visą mane supantį pasaulį. Kadangi niekada nežinau, kur pasisuks gyvenimas, tai tegul pavadinimas būna neutralus – tiesiog mano vardas ir tiek.
Tai va, toks tas mėnuo. Kokia bus Gegužė? Aišku, kad apie šunis, nes kiek matau kalendorių, tai numatyta 12 treniruočių, kažkoks renginys su Šauliais. Aišku, kad apie darbą, nes prasideda sunkieji mėnesiai, tai yra gegužė-birželis mano versle visada stagnuoja, o tai reiškia, kad reikės daugiau šokt, dainuot, mojuot ir t.t. 😀 Aš tikiuosi, kad gegužė bus ir apie knygas, skanų maistą, kavą, ledus ir saulę.
Tiek apie mane, o kaip jūs?
