Kaip jūsų kovas? Man kovo pabaiga yra tarsi žiemos uždarymas. Laiką persukom, vakarais šviesiau, jau ir orai geresni, tikėsimės labai šalta nebus, gyventi galima. Pažiūrim, koks tas mėnuo buvo.
Mūsų prasidėjo knygų mugėje.
Kartais ir nežinau, ko ten taip traukia. Į renginius eiti aš nelinkusi. Dėl savų priežasčių. Nusipirkti knygų galima ir internetu. Bet gal tiesiog šventė. Mes gyvename sėsliai ir paprastai, todėl susiruošt, gal net blakstienų tušą išsitraukt – įvykis. 😀 Na ir mėgstu aš po to knygas paglostinėti.
Kovą susiorganizavome ilgesnį savaitgalį ir išvažiavome į Druskininkus. Ten radom tokį namuką, gyvenamųjų namų rajone, kieme. Skamba nelabai kaip, bet buvo labai faina, nes nesutikom mes šeimininkų ir apskirtai labai mažai žmonių matėm. Į centrą nelindom, bet kiekvieną rytą bei vakarą vaikščiojom vis kitame parke ar miške, o dienomis skaitėme knygas. Tai tos penkios dienos tapo puikiausiomsi atostogomis tiek mums, tiek šuvelyzui.
Balandžio pirmą dieną sunkanka metai kaip nuomojamės ofisiuką. Kai nerealiai greitai laikas prabėgo. Atrodo taip neseniai stalus nešiojom ir lentynas sukiojom. Aš tai į jį nueinu tik selfiukų pasidaryt 🙂
Šiaip – juokauju. Neseniai kalbėjome, kad finansiškai gal ir neapsimoka nuomotis (turiu omenyje, kad nepagaminu tiek produktų ten, kad juos pardavus būtų galima atpirkti nuomą), bet šiemet aš turiu šiek tiek daugiau planų. Plius morališkai yra faina turėti tvarkingas dirbtuves ir nueiti, kai reikia ar ant maikės kažką atsispausti, ar lipduką išpjauti, ar dar ką padaryti.
Dabar susidariau planą antradieniais ir ketvirtadieniais eiti kažko gaminti ar fotografuoti. Ne visada išeina, nes kartais kiti darbai ar įsipareigojimai užgriūna, bet pamažu. Nuomą prasitęsiau, o ir Bičiukas mėgsta užsukti.
Su darbais kovą nebuvo labai lengva, bet jau nesikartosiu. Tiesiog šiuo metu visiems krizė, ypač tiems, kurie neturi stabilaus darbo, kurio dėka numatytą dieną įkrenta alga. Labai ją jaučiu, bet šakų gražt dar nereikia :). Kaip tik šiandien deklaravau pajamas ir nuskausminau piniginę mokesčiais už metus.
Kovą niekur nedingo ir mantrailing. Nepaisant to, kad buvom atostgauti, treniruotės vyksta vieną, du, o kažkurią savaitę buvo net keturi kartus. Labai smagu, kad klubas auga. Suskaičiavau, kad turim tris labai rimtai lankančius ir nuosekliai dirbančius šunis, dar du mažiau reguliariai, bet tikrai rimtai, o su kartais užsukančiais svečiais jau yra aštuoni įvairaus lygio šuniukai. Sakau šuniukai, nors jauniausiam turbūt pora metų, vyriausiam – 10 😀
Kitą savaitę važiuojam į pirmą metų Mantrailing seminarą. Yra šiokio tokio jaudulio, nes šitie renginiai mums su Gedu patinka gerokai labiau nei Bitei.
Kas čia dar? Mėnesio kasdieninių žingsnių statistika – 12k. Mane vis užpuola visokie nervų uždegimai. Vis dar laikomės ir toliau planuojame laikytis keto mitybos. Per žiemą priaugau vieną kg svorio.
Tai toks tas kovas. Visko po truputį, viskas gerai. Kas pas jus?
Nuostabiai atrodote, Salomėja, labiausiai tai ir norisi pasakyti. O šiaip – darbas prie PC, vis daugiau šviesos ir tikėjimo, kad didės noras per pietus eiti vaikščioti. Vis galvoju, turiu tą stabilumą (algos), bet taip romantizuotai atrodo pačios bloge aprašoma laisvė. Tai vis ir paremiu mąsliai alkūnę, kas geriau…
juraiste,
ačiū 🙂 O šiaip net keista, kad sudarau laisvės iliuziją. Aišku, niekas neliepia nieko padaryti, bet stresas išgyvent dar vieną mėnesį visada yra pirmoje vietoje 🙂
Aš ir norėjau parašyti, kad Salomėja ir jos įrašai tokia atgaiva akims, skaitau visus įrašus, bet ne visada pakomentuoju. Skaitau knygas, kurias Salomėja rekomenduoja, kosmetikos įrašus. Jau daug metų, net baisu, jaučiuos kaip persekiotoja :))
Anonime, man tokie patys jausmai!! Net galvojau ir šįkart, ar rašytis slapyvardžiu, kaip visad čia, ar anonimu, kad nebūčiau lyg prielipa ar persekiotoja kiek sūnui, tiek skaitau metų – 9, nes per nėštumą atrodau…Sentimentalu, bet miela, gaila, kad mažai kas teberašo tokio tipo įrašus kasdien, kaip seniau, likę mėgėjų dinozaurų 🙂
Na, aš suprantu, kad blogą skaito tik seni lankytojai. Nauji jei ateina iš google, tai į konkretų įrašą, jiems mano kovas neįdomus. O kažkur aš nei reklamuojuos labai, nei skelbiuos labai. Tai mama, vyras ir tie trys ištikimieji, tad manau slėptis po anonimu nėra būtina 🙂
Na jau, ir aš nuo seno dkaitau, taip kad bent keturi ištikimieji skaitytojai yra
Ir aš jau seniai skaitau Salomėjos blogą. Tik retai parašau kažką… Bet labai patinka skaityti įrašus, o ir stebėti Salomėjos gyvenimo pokyčius. Vis baiminuosi, kad ims ji ir nustos rašyt, nesgi mes retai tą atgalinį ryšį duodam… Ir vis apsidžiaugiu pamačius naują įrašą
Man blogo autorė atrodo labai turtingas žmogus iš vidaus, gal labiau ji gali duoti atsakymus į viską, nei laukti komentarų 😉
Aš manau yra ir daugiau tų skaitytojų, aš irgi skaitau jau daug metų, tik komentuoju lb retai:)
Aš ne iki galo supratau priešpaskutinio anonimo komentarą 🙂 Kokius atsakymus galėčiau duoti, ar tiksliau, kokie klausimai?
Manau visi supranta, kad aš komentarų nebelabai tikiuosi jau senokai, o va skaitojai visgi tikisi, ir kad rašysiu, ir kad reklamų nebus, ir kad jie gaus kažką vertingo, ir kad nekalbėsiu apie darbą ir šunį, nes visiems nuobodu, na ir pan 🙂
Iš tiesų, tai ačiū, kad užsukat, man visada smagu rasti kažkokį pasisakymą, kai pati užeinu 🙂
Salomėja, šitas tikėjimasis,kad turinys bus pritaikytas skaitančiojo poreikiams, jaučiu papuola į ” pupelių sriubos” teoriją ir jau yra mokslininkų tyrinėjamas kaip šių laikų fenomenas. Soc tinklų vartotojai pradeda galvoti, kad turinys turi būti sukurtas specialiai jam. Labiau apie soc tinklus teorija, bet ten susiformavusi elgsena persikelia ir kitur. Tai ir prasideda pageidavimai ką rašyti, ko nerašyti ir panašiai. Ačiū, kad rašot, skaitau su malonumu ir viską.