Įprastai tokiu metu rašyčiau gruodžio apžvalgą. Tačiau šiais metais padariau Blogmas ir ką veikiau bei kuo gyvenau, galėjote paskaityti visą mėnesį. Todėl dabar ne per daug ilga, bet metų apžvalga.
Trumpai apie kiekvieną mėnesį: kas svarbaus nutiko
Sausis.
Jau pirmą metų dieną dalyvavome žmogaus paieškoje. Bitė – pirmą kartą. Vėliau tą mėnesį sukrenta ir gerokai daugiau paieškų. Tuo tarpu vakarais su Gedu darėm K9 Paieška naują svetainę, leidau pirmas metų naujienas savo parduotuvėje.
Sausį nusipirkau pirmą savo gyvenime iPhone. Tai buvo 16 pro max.
Džiūgavau, kad į naujus metus žengiau su nauju svoriu, nes pirmą dieną svėriau 79.9kg 🙂 (ankstesnį sausį – 92kg).
Šiaip sausis buvo gerokai per ilgas, kaip tie romanai su nuobodžiais lyriniais nukrypimais.
Vasaris.
Vėl buvo daug paieškų. Vėl teko pasirodyti ir Bitei. Namuose atsirado 3D spausdintuvas ir per tą laiką jis tikrai daug ir dažnai dirbo ir dirba iki šiol.
Trumpas mėnuo kažkaip prabėgo per daug neįsimintas. Šioje vietoje kažkaip mintyse iškrito vienas komentaras žmonėms, kurie perskaito labai daug knygų: “o jūs atsimenat po to visas knygas?”. Ir bliamba, savo gyvenimo nebeprisimenu, jei ką 🙂
Kovas.
Buvo knygų mugė! Man čia yra visada šventė. Kovą pirmą kartą nuo mokyklos laikų išėjau bėgti. Ta prasme savo noru apsiaviau kedus ir bėgau 5km. Rimtai. Wow. Čia buvo įvykis! Po to pakartojau dar kartą ir daugiau nebeprisiruošiau, bet man čia buvo wow koks įvykis. Jau sakiau, bet nebijau kartotis. Wow koks įvykis. Ir šiaip manau pratęsti.
Kovą perkėlėme mano parduotuvę į naują serverį ir aš visiškai atnaujinau jos dizainą, kurį iki šiol vis pakrapštinėju ieškodama, kas ir kaip geriausiai veikia.
Mėnesio pabaigoje išnuomojom ofisą.
Balandis.
Pirmą dieną gavom ofiso raktus ir per 24 valandas jį įsirengėm: susipirkom ir susinešiojom stalus, lentynas, suvežiojom daiktus. Nors ten einu toli gražu ne kiekvieną dieną, o kartais būna ir savaitę nenukeliauju, bet kas kartą būdama tose patalpose džiaugiuosi, kad jas turim. Darbinga atmosfera kažkokia. Ta proga dar įsigijom lazerį graviravimui, bei karščio presą sublimacijai ir dtf printams užspausti.
Balandį sugalvojau atidaryti dar vieną parduotuvę, bet vėliau nuomonę pakeičiau. Pasirodė gal neperspektyvu ir geriau savo energiją skirti pagrindinei. Ką darysiu su turimu domenu bei dizainu – minčių turiu.
Balandį dalyvavome paieškos stovykloje Estijoje. Gavom labai daug vertingų žinių ir į tą pačią vietą grįšime jau šį pavasarį, tik į kito paieškos būdo seminarą.
Gegužė.
Žiauriai darbingas mėnuo. Dirbom dirbom dirbom. Dalyvavom paieškos mokymuose ir nė nepastebėjom, kaip pralėkė dienos. Dar vienas tų mėnesių, kur visko vyko daug, bet papasakoti nėra ką.
Birželis.
Vienas svarbiausių įvykių – INBTI Mantrailing seminaras Latvijoje. Šiaip šis seminaras tapo lyg tašku, nuo kurio viskas pradėjo labai keistis mūsų gyvenime. Ko gero reikėjo svetimos šalies instruktoriaus žvilgsnio, kad jis gerokai apnuogintų mūsų turimas problemas mokantis paieškos.
Birželį buvau susidūrusi su ta nejaukia situacija, kai iš tavo sąskaitos tuštinami pinigai. Aišku, aš juos atgavau, nes mano kaltės tame nebuvo, bet teko keisti kortelę ir patirti su tuo susijusius nepatogumus.
Dar birželį buvo mūsų vestuvių dešimtos metinės ir radom laiko bei noro pabėgt į sodybą Anykščių rajone.
Liepa.
Susiorganizavome darbostogas ir beveik savaitę praleidome Druskininkuose. Taip pat po patirčių birželio seminare Latvijoje pradėjom pamažu darytis savo mantrailingo treniruotes, kad padėtume Bitukui vėl atrasti džiaugsmą ieškoti. Pakvietėm vieną žmogų prisidėti, užsiminėm dar keliems ir taip viskas išvirto iki dabartinės situacijos, kai treniruotes reikia daryti 3 kartus per savaitę, kad visi norintys sutilptų apsilankyti bent kartą.
Liepą, taigi po pusės metų, supratau, kad dar biškeli ir mesiu tą iPhone į sieną. Todėl pardaviau su 40% nuolaida nuo tos sumos, už kurią pirkau ir įsigijau “Google Pixel”. Štai praėjo pusmetis – nesigailėjau dar nė karto.
Liepą atgaivinau savo 13 namų virtualią kolekciją, bet kadangi esu labai sėsli, tai ji pildosi lėtai.
Rugpjūtis.
Vėl važiavom į mantrailing seminarą Vengrijoje. Vėl labai patiko ir tikimės pakartoti. Dabar gi į viską žiūrėjom naujomis akimis. Jei prieš metus – nežinodami kuo tikėti ir kas su kuo valgoma, dabar su atida kiekvienai detalei ir kiekvienam instruktoriaus žodžiui. Labai daug gavom, labai daug išmokom, labai daug parsivežėm į savo treniruotes.
Pakeliui ir grįžtant šiek tiek laiko praleidome Slovakijos kalnų miestelyje.
Rugpjūtį išėjau iš K9 Pieška savanorių. Iš tiesų, jei skaitėte mano įrašus, tai jautėte šaltėjančią atmosferą, bet jei atvirai, tai ji buvo tik pasekmė.
Apkalbos, kas kur ką pasakė, kur kokią maikutę apsivilko, kur kokią kepurėlę kam padovanojo, kur ten pasakė, kad pas instruktorių šuo prarado motyvaciją, kur ten kokiam virtualiam aptarime neišbuvo iki galo – visa tai yra smulkmenos, kurios išpūstos tam, kad užgožtų tikras problemas.
Yra du dalykai, dėl kurių atšalom labiausiai. Vienas, tai kai vadovaujanti narė aplaidžiu (ir pasikartojančiu) elgesiu pražudė savo šunį taip mesdama labai nekokį šešėlį ant organizacijos. Nepaisant to nebuvo iškeltas joks klausimas apie etiką ar kompetencijas atstovauti tokią grupę žmonių ar dirbti su šunimis.
Antras, tai visiškai neaiškiai naudojama parama. “Skirdami 1,2% GPM, jūs padedate greičiau reaguoti ir efektyviau ieškoti dingusių žmonių” ir t.t. Čia citata iš soc. tinklų. Bet per metus aš nemačiau nė vieno atvejo, kur parama būtų panaudota gerinant paieškas ar investuojant į kinologinių komandų augimą. Už keliones į įvykius, treniruotes, seminarus, testus, savanoriai moka. Keli suvenyrai, gaunami įstojus, pilnai atperkami stojimo ir nario mokesčių. Racijos ir atributika – naudojami privačiose (ne organizacijos rengiamose) treniruotėse. Vieną kitą kartą paklausus ta tema, greit patenki į nemėgstamų žmonių sąrašą. Aš pvz., per vieną paramos pritraukimo idėjų generavimo mytą paklausiau, kam reikalinga parama :), buvau visai nesuprasta, o tuo metu gi dar gyvenau su rožiniais akiniais ir nuoširdžiai buvo smalsu.
Tai va čia pora tokių priežasčių, kurios kertasi su moralinėmis vertybėmis.
Rugsėjis.
Važiavom į Austriją! INBTI mantrailing seminarą, ir vėl 🙂 O grįžę išsinuomojom patalpas ir surengėm visų metų seminarų išsineštukus. Ką matėm, ką išmokom, ką išgirdom – viską papasakojom savo klubo nariams, taip pat kolegoms iš Klaipėdos, Šaulių Vilko Būrio, kitiems Vilniaus mantrailing klubams. Labai džiaugėmės susidomėjimu.
Spalis.
Spalį dingo bičiulės šuo Baronas ir didelio masto paieška padėjo suprasti daug svarbių dalykų. Kur norim eiti toliau. Ką gero galime pasiūlyti pasauliui. Išanalizavus, ko labiausiai trūko, mes su Gedu priėmėm sprendimą įsigyti termo droną. Šiam įrenginiui suplanuota daug darbo ateityje.
Spalis – mano gimtadienio mėnuo. Ir beveik tradiciškai jį praleidome prie jūros. Ir dar darbo mėnuo, nes gaminau advento kalendorius, leidau į prekybą kalėdinius atvirlaiškius ir sukausi kaip doras nykštukas.
Lapkritis.
Nieko blogo, nieko gero. Daug dirbom. Daug treniravomės. Bėgo ir prabėgo.
Gruodis.
Įsteigėm savo organizaciją. Ar paieškų? Yes and no. Labiau orientuotą į SAR technologijas ir mokymus, bet jokios galimybės neatmetamos. Jei matysim, kur galim kažkuo padėti – padėsim. Ir bendradarbiausim su kitomis organizacijomis be išankstinių nusistatymų. Turim droną, turim šunį, kuris nuolat mokosi (ir mes kartu, nes 2026-ais suplanuoti minimum 2 seminarai). Numatėm daug prevencinės šviečiamosios veiklos, tad tikiu, kad metai bus labai įdomūs ir auginantys.
Gruodį daug dirbau su kitų metų produktais savo parduotuvei. Beje, rašiau, kad metus pradėjau 79.9 kg svoriu ir labai džiaugiausi, kad perėjau į naują dešimtį. Na tai šiandien sveriu 69.9 kg. Ir niekada gyvenime nebūčiau patikėjusi, kad norint numesti tiek svorio nereikia laikytis dietos. Tiesa, atsisakyt vieno kito dalyko reikėjo, bet juos pakeitė kiti. Bet kažkada atsisakiau alkoholio ir to nelaikome dieta, ane?
Pabaigai
Apžvelgusi metų perspektyvą matau, kad kartais paieškų ir mantrailingo buvo kiek per daug, ir čiut per mažai pramogų, kurios su tuo nesusijusios. Viena naktis Anykščiose, darbostogos Druskininkuose ir pora naktų Palangoje. Mažoka gal :).
Aš kitiems metams turiu kelis labai nedidelius tikslus. Mažiau scrollint ir daugiau skaityti. Truputį daugiau piešti. Truputį dažniau kurti įrašus šiame bloge. Tik tiek. Nes kas liečia darbą – vistiek stengsiuos. Kas liečia užklasines veiklas – vistiek darysiu.
Ir dar. Šitie metai buvo sunkūs. Bet nebuvo blogi. Tačiau aš kažkaip labiau mėgstu lyginius, tad tikiu, kad laukia kažkas faino.
Ačiū, kad skaitėt!
