Kovo skaitiniai ypatingi. Kažkaip nusprendžiau paskaityti daugiau lietuvių autorių, gi praeitais metais vos viena ar dvi knygos tebuvo per dvylika mėnesių. Jaučiuosi pasitaisiusi.
Trumpoji statistika:
Iš viso 12 knygų.
2 buvo elektroninės, viena audio.
Net 7 lietuvių autorių, 6 iš jų fantastinės. Iš 12 knygų tik keturios ne iš fantastikos srities. Dvi jų – detektyvai.
1 knyga dovanota leidyklos.
Na, o dabar po sakinuką apie kiekvieną.
1577(18) Sarah J. Maas “Dangaus ir oro giminė”
Tokia plyta, kad apimtimi užtektų visam mėnesiui, bet neprailgo ir perskaičiau gana greitai. Antra serijos dalis patiko tiek pat kiek ir pirma. Visų pirma, kad man imponuoja ta šiuolaikinė urban aplinka, kaip ne kartą sakiau, visos fantastikos vyksta ala viduramžių aplinoje ir vien todėl labai suvienodėja.
Tiesa, nežinau ar tikrai reikia tiek apimties ir ką tai duoda. Juk čia vien nuotykiai, nieko labai gilaus, tai kaip ir nebūtina tempti gumos. Bet kai smagu skaityti, tai tuo pačiu džiaugiuosi tuo, kad istorija greitai nesibaigia.
O šiaip čia buvo visko: intrigų, meilės, išdavysčių, kiaulysčių, kovų, mirčių. Sunkiau gal rasti ko nebuvo. Laukiu kitos dalies.
Mano vertinimas: 4.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.42/5
Leidyklos dovana
1578(19) Kotryna Zylė “Mylimi kaulai”
Pasaulio kūrimas 10/10. Kažin ar man ką reikia pridėti? Primena estų autoriaus “Žmogus mokėjęs gyvačių kalbą”. Nes nors ir nejuokingi dalykai, bet vistiek juokinga skaityti apie tas ožkas troleibusuose. Nes tema gi susišaukia – apie pokyčius, tradicijų nykimą.
Tačiau knyga visai ne mano, nes visoje toje urban pagoniškoje aplinkoje nepaskutiniu smuikui groja moteriškumas, motiniškumas, t.t O ir jei šitos temos į kairę, tai aš į dešinę. Tačiau nuenigti, kad parašyta fainai negaliu, mažai tokių kūrinių turim. Ai, ir leidimas labai gražus.
Mano vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.32/5
1579(20) Vytautas Varanius “Šiltnamis”
Net nežinau iš kur aš tą knygelę turiu, bet jau daug metų guli, kol galiausiai nusprendžiau perskaityti. Labai melancholiška, paaugliams, bet ar juos kabina? Primena kažkiek Algimanto Zurbos kūrinius, kuriuos skaitydavau paauglystėje, bet gylio pritruko. Buvo pražuvo, gyveno, kažkas ten nutiko. Pabaiga. Liūdna.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.66/5
1580(21) Gabija Plukė “Vasara, pasaulio pabaiga”
Nors kokybibe prasme netraukia iki Zylės, bet pramogine man patiko ją skaityti kur kas labiau. Tiesiog smagi gaimaniška istorija apie baltų dievus šiuolaikiniame pasaulyje.
Pagrindinė veikėja – prisidirbusi Giltinė, kuri kartu su žemiškais ir nežemiškais bičiulais gelbėja pasaulį. Man patiko ir pats rašymo stilius, toks neprimityviai lengvas, ir dialogai, personažų problemos, tas dievų įpynimas ir mūsų kasdienybę.
Tik per trumpa, gerokai per trumpa ta istorija. Kažkur suskubėta, manyčiau galėjo būti dvigubos apimties kokybiškas romanas.
Mano vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.92/5
1581(22) Antanas Marcelionis “Master versija 1.1”
O čia jau ne fantasy, o mokslinė fantastika. Tiesa, be kosminių laivų, daug nuo realybės nenutolusi. Tik tiek, kad pagrindinis veikėjas vietoje kare praprastos ranklos turi tokį džeimsbondišką protezą, kuris gali vertint sveikatos būklę ir jei reikia, pvz., suleist vaistų, gali jungtis prie interneto ir dar daug ką gali. Tik va, kas man labai faina, autorius nepamiršo realybės – tokius ir kitokius gadžetus reikia krauti, o karo zonoj rozetę rasi ne visada.
Jei trumpai, tai ši knyga yra iš serijos šaudo, gaudo, bėga, sprogsta. Veiksmas vyksta netolimoje ateityje, Ukrainoje, kur priešingos pusės ne tik žudo vieno kitus, bet ir strymina viską į internetą ir iš to uždirba. Po to kai dingsta keli Ukrainos strymeriai, lietuvis su savo fantastine ranka bando išsiaiškinti, kas jiems nutiko, pats yra medžiojamas ir sukasi iš įvairių pavojingų situacijų.
Skaityti buvo tiek pat smagu, kiek žiūrėti visokius kietus riešutėlius ar šnipų filmus. Užskaitau!
Posts
Mano vertinimas: 5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.20/5
1582(23) Laura Steven “Mūsų begaliniai likimai”
Gana prastokai įvertinta knyga, kuri keista, bet man paliko visai neblogą įspūdį. Du jaunuoliai vienas kitą nužudo prieš pat aštuonioliktą gimtadienį. Tada atgimsta kitame gyvenime, vėl susitinka ir vėl miršta. Ir taip amžius po amžiaus. Beje, kažkuriame savo gyvenimo tarpsnyje šie du žmonės prisimena kas tokie yra ir kas nutiks prieš gimtadienį, todėl jie per gyvenimus nešasi ir ankstesnių istorinių tarpsnių atmintį.
Skaitytojas gi nekantriai laukia atomazgos ar bent kažkokios žinutės, kodėl jiems reikia numirti, ir kas trukdo gyventi. Ar atomazga mane tenkino? Nežinau, bet visumoje ši knyga tokia, apie kurią galiu pasakyti – skaitymo malonumą patyriau.
Mano vertinimas: 4.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.65/5
1583(24) Asako Yuzuki “Sviestas”
Jei trumptai, tai yra knyga apie šiuolaikinę Japoniją ir visuomenės reikalavimus moterims. Ypač jų išvaizdai. O kaip mane nervino! Beje, toks autorės tikslas, manau ji šią knygą speciliai rašė taip, kad trigerintų.
Moteris nužudė keletą vyrų? Visuomenei labiausiai rūpi tai, kad ji buvo stora (70kg), tad kaip iš viso jos gyvenime galėjo būtų vyrų? Žurnalistė priaugo kelis kg (nuo 49kg), darbe atvirai tai komentuojama. O po to kai išėjo prieštaringas straipsnis, visuomenė kalba apie autorės išvaizdą, o ne tekstą. Suprask, jei nesi itin liekna, viskas ką tu darai nėra vertinga.
Ir sviestas. Daug sviesto su viskuo ir ant visko. Šiaip įdomi knyga apie svetimą kultūrą. Ir mane, kaip storiulių atstovę, labai trigerino tas žmogaus vertinimas tik pagal tai kiek sveria. Ai pala, ne žmogaus, o moters, nes kaip sakė veikėjos vaikinas, gi vyro ir moters storumas nėra tas pats.
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.44/5
1584(25) Andreas Gruber “Mirties nuosprendis”
Aš nežinau, ar persiskaičiau detektyvų, ar kas nutiko, bet neberandu geru. Nuobodu. Visi atrodo nurašyti vienas nuo kito. Autoriai bando personažus sukurti kuo keistesnius, nusikaltėlius kuo žiauresnius ir pamiršta, kad ar ir istoriją reikia vynioti taip, kad negalėtum atsitraukti. Toks gi detektyvų tikslas, ne?
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.47/5
1585(26) Michael Robotham “Įtariamasis”
Pasiėmiau senieną, galvojau gal bent šis kažkuo nustebins, rašytas gi dar gal tada kai visi nelenktyviavo kuo keistesniais veikėjais. Bet irgi neprilipo. Šiaip gal nieko labai kritiško, tiesiog banaliai neįdomus.
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.9/5
1586(27) Andrius B. Tapinas “Maro diena”
Šią knygą klausiau audio formatu. Jau esu ją skaičiusi ir aprašusi. Nuomonė nepasikeitė, tik tiek, kad buvau gerokai primišusi pačią istoriją. Labiau nei “Vilko valandą”.
Mano vertinimas: 4.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.91/5
1587(28) Agnesa Kenešytė-Gricė “Sulaukti aušros”
Dar vena knyga, nežinia iš kur atsiradusi lentynoje. Gal kadaise leidykla padovanojo? Kadangi jau lietuvių autorių mėnuo, tai nusprendžiau perskaityti ir labai keista, kad ir vėl čia susitinku su tomis pačiomis dievybėmis, kaip ir “Vasara, pasaulio pabaiga”, tik čia jos visai kitame amplua. Kai kurios, pvz., Magyla, net kitos lyties.
Debiutas neblogas. Bet jaučiasi, kad rašė jaunas žmogus, nes temos, pvz., santykiai su išsiskyrusiais tėvais iš kurių vienas turi psichinių problemų, labai įdomios, bet visiškai neplėtojamos. Manyčiau, kad labiau subrendusi autorė ant šio kūrinio karkaso jau galėtų parašyti tikrai stiprų fantastinį romaną 😀
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.92/5
1588(29) Andrius B. Tapinas “Šmėklų mėnuo”
Na ir paskutinė kovo knyga – ilgai lauktas stympanko serijos tęsinys. Sakyčiau, kad visos trys knygos labai skirtingos. Pirmoji – visiškai politinė. Dauguma intrigų vyksta pasikalbant, paperkant, pavagiant, šnipinėjant. Antroji – zombilendas – nuotykiai, išgyvenimo kovos, daugiau veiksmo nei kalbų. Trečioji – šioks toks miksas, arčiau veiksmo.
Autorius žodį valdo skandžiai ir skaityti neprailgsta. Viena tik – nėra labai aišku kas vyksta ir dėl ko. Gaivintojai medžioja Unę dėl jos galių, tačiau iki gali neišku, kuo jos tokios ypatingos globalesne prasme. Unė su Tvardauskiu medžioja knygą, bet ir vėl viskas baigiasi taip ir neatsakius, kokia bus ta Vilniaus pradžia ir babaiga. Ką čia veikia Sidabras, ar Basiliskas tik šiaip puslapius užpildė? Pabaigoje liko klausimas ar tęsinio vėl 10 metų lauksim?
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.12/5
