Tahir Shah “Kalifo rūmai: metai Kasablankoje”
Puslapių skaičius : 37
Mano įvertinimas: 80/100
Oficialiai: Vaikystėje autorių žavėjo tėvo pasakojimai apie Maroką, apie senelį, kuris paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Tanžere. Ieškodamas vietos, kur svarbiausia – šeima ir laisvė, kur nėra europietiško smulkmeniškumo ir saugumo, kur galima būti savimi ir kur viskas nutvieksta išsiilgtos saulės, o ne persmelkta angliškos drėgmės, Tahiras Shahas leidžiasi į avantiūrą. Įsigyjęs žavų, bet apgriuvusį namą Dar Khalifa – Kalifo rūmus – Kasablankoje, atsikraustęs su žmona, maža dukryte ir trijų savaičių sūneliu, jis pradeda naują gyvenimą. Tačiau T. Shanas nė nenumanė, kad nuostabiuose Kalifo rūmuose jo lauks tarnai, kurie tvarkys šeimininko gyvenimą savaip, gausybė džinų, kuriems išvaikyti reikės daugybės egzorcistų… Kad Maroke viskas kitaip – kitos tradicijos, kiti papročiai, kitoks laiko suvokimas ir žmonių elgesys. Niekuo negalima tikėti, niekas nėra toks, koks atrodo. Rausvas glitėsis ant kambario sienos, pasirodo, yra paslaptingas sėkmę nešantis ženklas, o geriausi staliai… bepirščiai.
Aš sakau: Buvo įdomu. Marokas tokia man dar neatrasta šalis literatūroje. Čia tau ne nuvalkiota Indija ar Egiptas. Istorija papasakota įtaigiai. Laura sakė po šios knygos nenorėtų gyvent Maroke. Aš priešingai – noriu į Afriką. Tiesa musulmonai su savo fanatizmu šiek tiek baugūs. Bet užtat jų darbo stilius man labai patiko. Ha ha ha
Knygą pasiskolinau iš Lauros.
Perskaityta 2009 08 13