John Irving “Vandens metodas”
Mano įvertinimas: 1/3 ( 1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: kad jau skaičiau visas lietuviškai išleistas Irvingo knygas (na išskyrus “cirko sūnų”, kurį nusipirkau-pabandžiau-fu-pardaviau), tai nepaisydama blogų atsiliepimų nusiteikiau ir šiai. Ir geriau nebūčiau. Nes net nežinau ar galima užskaityt perskaitymą. Sukrimtau daugiau nei pusę knygos, tada pabaigą, o kas vidury liko, tai tiesiog praverčiau. Nes ši knyga man pasirodė tiesiog nuobodi. Skaitai skaitai, skaitai skaitai ir miego užsimanai. O dar pabaigoje rašo, kad čia pati šmaikščiausia ir linksmiausia Irvingo knyga. Nu ką žinau. Pabandykit, gal pritarsit, nes aš tai ne…
Oficialiai: Romane pasakojami Fredo Tramperio, amžino studento, artėjančio prie trisdešimtmečio ir stovinčio ties antrosios santuokos slenksčiu, vargai ir nuotykiai. Fredą Tramperį kamuoja šlapimtakio sutrikimas. Iš šelmio gydytojo pasiūlytų gydymo būdų jis pasirenka trečiąjį – vandens – metodą, reikalaujantį paprasčiausiai gerti kuo daugiau vandens prieš ir po lytinių santykių, kad iš ligos pažeisto šlapimtakio išsiplautų bakterijos…
„Vandens metodas“ – tai savotiška išpažintis, kurioje Fredas dėsto tragikomiškas savo gyvenimo ir meilės peripetijas. Jis pasakoja apie vaikystę Naujojoje Anglijoje, nuotykius studijuojant užsienyje – Austrijoje, doktorantūrą Ajovoje, „dabartį“ – aštunto dešimtmečio pradžios Niujorką, mėginimus atsiriboti nuo savo paaugliškos patirties. Ir, žinoma, kalba apie komplikuotus santykius su moterimis…
Puslapių skaičius: 424
Knygą pasiskolinau.
Perskaityta 2010 02 14