Gaetan Soucy ” Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: Viename kitame bloge, apie šią knygą komentuoja: “Slykstu, sukrecia, intriguoja ir vercia galvoti, ka rasytojas ruke ar vartojo.”. O aš galvoju, kad ar per daug esu skaičiusi? Ar per daug mačiusi? Ar per daug fantazuoju? Niekada tokiose knygose nerandu nieko šlykštaus ar sukrečiančio. Niekada nemanau, kad rašytojas kažką rūkė, o jei ir rūkė tai ne mano reikalas. O knyga puiki. Pasakotojas nesusivokiantys savo lytyje, uždaras, žiaurus gyvenimas, praeities šmėklos, nešmėklos. Skaitalas ne paprastas. Bet perskaičiau per ne pilnas dvi valandas. Pusę, kol išgėriau puodelį kavos. Paslapčių daug. Sėkmės skaitant.
Oficialiai: Apleistas dvaras po lietaus pritvinkusiais debesimis, virtų šparagų spalvos pušynas ir mergaitė, svajojanti apie pasaulio stebuklus už devynių jūrų, ryjanti žodynus, gainiojanti laumžirgius smaragdiniais sparnais, keičianti keistojo Teisingojo Atpildo tvarsčius ir renkanti bičiulius grybus…
Vieną dieną visagalis jos tėvas išleidžia paskutinį atodūsį ir palieka vaikus savarankiškai tvarkyti pasaulio reikalų…
Šios burtų knygos žodžiai – tai baltos karavelės, vėjo genamos pirmyn. Skaitydami juos, mes plaukiame kartu su metraštininke, užrašinėjančia nepaprastus įvykius, į nepažįstamus ir paslaptingus kraštus.
Romanas „Mergaitė, kuri mėgo žaisti su degtukais“ – neįprasta, žanro ribas peržengianti knyga, kurioje jungiasi psichologinio trilerio, fantastinio romano, filosofinės pasakos elementai.
Puslapių skaičius: 192
Knyga iš bibliotekos.
Perskaityta 2010 04 10