P. Robert Smith “Naktį parke aukštai medyje su ežiuku”
Mano įvertinimas: 3/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: prisipažinsiu, kad čia vienas tų retų atvejų, kai perku knygą sužavėta: a) pavadinimi; b) viršelio. Nusipirkau per knygų mugę, pamarinavau lentynoje ir dabar visai skaniai suskaičiau. Ją verta skaityti tada kai liūdna. Ir tada, kai neskaitadieniai, nes anuos gerai “pramuša”. Iš pirmo žvilgsnio tai beveik paaugliška knyga. Tokia, kurios vadinasi ten visokie stringai ir laižiakai ir žymimos n-14 ženklu. Iš antro žvilgsnio tai knyga apie suaugusį vyruką, kuris gyvena tiesiog nesukdamas sau galvos pernelyg aukštom filosofijom. Nors turi filosofo išsilavinimą. Juokiausi kelis kartus. Ir labiausiai patikus citata apie vaikus ir jų tėvus:
– […] Aš per jaunas turėti “tą” kūdikį.
– Tau trisdešimt šešeri, Benai.
– Tai aš ir sakau. Aš per jaunas. Negaliu sau leisti kūdikio. Turėčiau labai sunkiai dirbti, kad pripirkčiau jam visko. Ir taupyti ateičiai. Elgtis atsakingai. Teikti jam pirmenybę. Kad ir kur eičiau, kaskart iškeldamas koją iš namų turėčiau susikrauti tiek daiktų, tarsi eičiau į suknistą daktaro Lingvistono paieškos ekspediciją. Turėčiau apsimesti, kad man įdomu, kad myliu jį, kad jaučiu tėvišką rūpestį, ir bendrauti su kitais žmonėmis, turinčiais vaikų. Ir mes kalbėtume tik apie vaikus.  Ir jis visada būtų su manimi, ne tik kurį laiką, bet amžinai, iki pat mano mirties. O tada būtų dar blogiau, jei aš pavirsčiau vienu iš tų, kurie net patys nesupranta, ką jie daro ir į ką pavirto. Kurie aiškina kitiems, laimingiems bevaikiams žmonėms, kad tai geriausias dalykas pasaulyje. O kas, jeigu (įtariu, kad taip ir yra) tai ne šiaip toks daiktas, kurį žmonės turintys vaikų, aiškina žmonėms, neturintiems vaikų, taip apgailėtinai bandydami parodyti, kad jų gyvenimas nėra toks jau beviltiškas ir nemalonu. Kas jeigu jie patys tuo tiki? Kas, jei aš pats tapčiau vienu iš jų? Žmogus kokonas. Išorėje tarsi aš, o viduje – vienas iš jų. Nenoriu tapti vienas iš jų, Rėjau. Nenoriu būti kokonas.
Būtent. Pritariu 150 proc. Gera knyga.
Oficialiai: Bentono Kirbio gyvenime ne viskas vyksta pagal planą. Kažin ar keista, nes jis to plano ir neturėjo. Apsiginklavęs filosofijos mokslų laipsniu, mirusia sužadėtine, broliu, kuris po Londoną juodu taksi vežioja Mirtį, ir mergina, kurios visi gyvūnėliai nusižudė, Bentonas neturi ambicijų ir nejaučia emocinio prieraišumo. Tačiau be jokios akivaizdžios priežasties jis užmezga romaną su gražia korėjiete skaistuole, ištroškusia sekso nuotykių. Keisti įvykiai ištinka vienas po kito, ir galiausiai jis atsiduria kaip tik ten, kur niekada nesitikėjo atsidurti: naktį parke aukštai medyje su ežiuku…
Puslapių skaičius: 224
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 04 24