Chuck Palahniuk “Pasprink”
Mano įvertinimas: 1/3 (1 – šūdas, 2 – gera, 3 – super).
Mano nuomonė: knyga prasideda taip: “Jei ketini visa tai skaityti – nesivargink. Perskaitęs keletą puslapių – daugiau nebenorėsi. Todėl pamiršk. Eik sau. Bėk, kol dar esi sveikas. Gelbėkis.”  Aha, galvoju, autorius pradeda nuo marketinginio šūdo. Bet kas keisčiausia, tai pasirodo visiška tiesa! Nes knyga visiškas šūdas. Įsivaizduokit, ant viršelio dar rašo, kad kandumu, ironija ir dar ten kažkuo prilygsta Vonegutui. Čia aš prunkšteliu. Įdomu per kurią vietą. Vonegutas tikrai ciniškas ir elegantiškas. O ši knyga visiškai amerekietiškai purvina. Aha, aš “kovos klubo” irgi neįveikiau (tiesa, filmas man net labai labai patiko, pasirodo būna ir taip). Gal panašumas fantazijose? Pagrindinis herojus tampa jėzumi, gydytoja – ateivė iš ateities, draugas ridena namo akmenis. Pagalvotum, kad subtili pašaipa iš pasaulio. O bet ne, stilius netinka prie turinio, kad ir kaip tie kritikai beskanduotų apie gerumą. Tokia mano nuomonytė. Cha.
Oficialiai: Viktoras Mančinis, iš medicinos studijų išmestas vaikinas, sukūrė planą, kaip gauti pinigų Alzhaimerio liga sergančios motinos priežiūrai: restorane suvaidina, kad užspringo maistu, ir leidžia kokiam nors geradariui „ištraukti jį iš mirties nagų”. Pagal kinų tradiciją, jei kam išgelbėji gyvybę, tampi už ją atsakingas. O kai tų gelbėtojų šimtai, Viktorui kas savaitę plaukia čekiai ir antrojo „gimtadienio” atvirukai…
Kai neužspringinėja, Viktoras su grupele nevykėlių ir narkomanų dirba Kolonijinio laikotarpio parke, vaikšto į seksoholikų reabilitacijos kursus (kad patenkintų savo žalingą įprotį) ir lanko mamytę, kuri pusę jo vaikystės prasėdėjo kalėjime. Ir viskas tik tam, kad herojus atrastų save.
Puslapių skaičius: 304
Knyga nuosava.
Perskaityta 2010 11 07