Lapkritis – rekordinis mėnuo šiemet – perskaičiau 10 knygų.
Visos poperinės.
Leidyklos: Aukso žuvys, Hellios, Sofoklis, Gelmės, Svajonių knygos, 4x Baltos Lankos, Alma Littera. Štai tokia vat įvairovė. Trys knygos padovanotos leidyklų.
Ir kaip visada, apie kiekvieną po truputį:
1544(54) Sam Holland “Mėgdžiotojas”
Ši knyga gal šiek tiek būtų dar įdomesnė, jei aš būčiau pasikausčiusi tikrų garsių žmogžudysčių žinovė. Dabar gi tik Mansoną žinojau ir tai tik po Tarantino paskutinio filmo. Ai, bet na tas nebūtina, kad galėtumėte mėgautis knyga.
Šiaip sakyčiau visai neblogai susuktas detektyvas, su tradiciškai milijoną problemų turinčiais ir kartais vos ant kojų stovinčiais tyrėjais. Daug kraujo, daug šiurpių detalių, tuo gal Chris Carter primena, tik trūksta ciniškosios gaidelės. Na, bet tvirtas ketvertas. Įtraukia, neerzina, daug veiksmo. Nieko daugiau ir neprašau.
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.14/5
1545(55) Sue Watson “Tu. Aš. Ji”
Jau tie sukti buitiniai psichologiniai trileriai, aka moteris lange, turbūt išeina iš mados, ne? Bet vis dar pasitaiko vienas kitas, viliojantis intrigomis, bet žvalgiausi žvalgiausi, kur čia bus tas įdomumas, taip ir nesulaukiau.
Net nežinau ką pasakyti. Matyta, girdėta. Tačiau kai kalbame apie tropus, atpažįstami scenarijai paprastai neerzina. Bet gi, kai kalbame apie knygą, kuri turi būti page turner, bet verčia žiovauti – jau sunku atleisti. Pasigedau ne tik logikos, bet ir adekvačių veikėjų bei siužeto vystymo.
Leidyklos dovana
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.94/5
1546(56) Valérie Perrin “Vanduo kapinių gėlėms”
Spėju šis romanas Lietuvoje nepastebėtas dėl tragiško viršelio. O vat knyga turėtų patikti visiems, kam imponuoja visokios babos Dunjos ir kitos keistuolės bobusės. Pastarosios istorijos veikėja dirba kapinių prižiūrėtoja. Nežinau ar pas mus tokių yra. Ji palydi artimuosius prie giminaičių kapų, už atlygį prižiūri, veda laidotuvių sąrašus ir t.t.
Labai žmogiškas, jautrus, liūdnas ir jaukus romanas apie netektį, mažus gyvenimo džiaugsmus, dalykus, kurių skubėdami nė nepastebime, tačiau jei kartais stabtelėtume, gyvenimas taptų gražesniu. Tokios knygos siužeto prasme nebūna wow, tiesiog skaitai ir mėgaujiesi kiekvienu skyriumi, visai nereikia skubėti pabaigos link.
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.27/5
1547(57) Kimberly Belle “Atsisveikinimas”
Dar vienas wtf trileris, kuris toks tarsi foninis triukšmas. Yra, kažkiek erzina, bet pamiršti vos baigiasi ir gyveni toliau. Ką dar pasakyti? Aš iš tokių knygų tenoriu lengvo, greito, įtaukiančio skaitalo. Na, kad nebaigusi vakare, norėčiau kitą dieną greičiau atsiversti knygą, net suprasdama, kad tai tik banalus trileriukas ar meilės romaniukas. Šiuo atveju buvę nebuvę. Nuobodu ir tiek.
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.81/5
1548(58) Emily Henry “Meilė tarp eilučių”
O štai čia gavau tai, apie ką kalbėjau aukščiau. Norą tęsti. Visi žinom, ko tikėtis iš istorijų “ji didmiesčio asė, atvarė į mažą miestelį ir įsimylėjo vietinį”. Tik čia iš šito tropo pasišaipoma, nepaisant ironijos, per daug nenutolstama. Pabaiga aiški, bet kaip smagu skaityti tuos gerai išdirbtus dialogus, pasišpagavimus ir malonu jausti įelektrintą atmosferą tarp pagrindinių veikėjų. To mes tikimės, to mes norim, tą autorė pažada ir pažadus pildo. Nieko blogo, gal tik tiek, kad jei jau šaipaisi iš tropų, būtų faina nustebint skaitytoją ir neduot tradicinio hepiendo.
Mano vertinimas: 3.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.1/5
1549(59) Jo Callaghan “Dingę akimirksniu”
Dirbtis intelektas tampa veikėju knygoje. Ir ne bet kokiu, o pilnaverčiu detketyvu, gyvos policininkės parteriu. Ekspermentinis projektas į policijos darbą įterpti daugiau DI priverčia pagrindinę tyrėją šiek tiek kitaip pažiūrėti į bylų tyrimą.
Šiaip išpildyta neblogai. Autorė nebando DI nušviesti vien kaip blogio, ar vien kaip panacėjos viskam. Kaip tik gana kokybiškai parodo, kur jo stipriosios ir silpnosios vietos, kodėl dirbtinis intelektas niekada neatstos žmogaus ir kokius darbus asimoka jam numesti. Beveik kaip mūsų kasdieninis chatGPT. Kas mane erzino, tai ypatingas policininkės nusiteikimas atmesti DI privalumus. Na rimtai, ar taip jau blogai, kad jis išanalizuos video ir susistemis, kur kokiu metu važiavo konkreti mašina? Tai pačioje pradžioje sunkiai stūmiausi, bet galiausiai įsivažiavau ir antrą dalį, o tokią autorė jau yra parašiusi, mielai skaityčiau.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 4.17/5
1550(60) Laurie Gilmore “Moliūgų prieskonių kavinė”
“Meilė tarp eilučių” buvo kokybiškas meilės romanas. Tuo tarpu “Moliūgų priestkonių kavinė” labai populiari internete, bet šnipštukas. Viršelis gražesnis už turinį. Irgi tas pats tradicinis tropas, kai nuo miesto bėganti panelė atvažiuoja į kaimuką, čia įsimyli vietinį ir po kokio nors nesusipratimo – happy end. Bet rimtai, kažkaip vien dėl viršelio tikėjausi, kad bus šilta, jauku, moliūgų latte ir t.t. Na gal kažkiek ir buvo. Tačiau taip jau saldžiai ir banaliai, kad man tokią istoriją galėtų prakišti kišeninėje meilės romaniukų serijoje po kelis eurus. Neverta dėmesio, nes atmosfera dirbtinė, nieko patrauklaus.
Mano vertinimas: 2.5/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.36/5
1551(61) Emma Stonex “Žibintininkai”
O buvo taip, kažkada nufotografavau vieną knygų lentyną ir paprašiau draugo chatGpt man, atsižvelgiant į mano būseną, parinkti, ką skaityti. Sakė, imk šitą, nenusivilsi. Tik paminėsiu, kad mano visos neskaitytos knygos yra norimos skaityti, tad man kartais tiesiog sunku nuspręsti. Ai, galvoju, na paklausysiu. Ir tikrai pataikė, nes kitu gyvenimo momentu, galimai, būčiau romaną įvertinusi prasčiau.
O dabar gi man patiko vyrų dingimo paslaptis ir kaip ji buvo išrišta. Gal liko klausimų, o gal ir ne. Patiko skirtingų veikėjų perspektyvos, kurios labai gražiai sudėliojo visą istoriją į vietas. Ir atmosfera. Ji čia buvo svarbiausia. Tačiau aš turiu silpnybę švyturiams, manau prisidėjo ir tai. Niūroka, bet nieko kito ir nesitikėčiau iš anotacijos bei viršelio.
Leidyklos dovana.
Mano vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.51/5
1552(62) Jo Nesbø “Kraujo ryšiai”
Jau iš karto galiu pasakyti, kad tai yra mano metų knyga. Aišku, aš Nesbo neabejinga, man visada patinka ką ir kaip jis rašo, bet kas kartą lieku nustebinta. Kaip su vyru kalbėjome, čia ir tradicinių pasakų motyvai, ir amerikietiškas vesternas Norvegijoje. Niekaip negali patikėti, ką dar iškrės autorius ir kaip išsisukinės veikėjai. Dar daugiau, visą laiką sergi už blogiuką ir visada pateisini jo veiksmus.
Visai nesvarbu, koks yra siužetas, jį galima papasakoti ir keliais sakiniais. Svarbiausia yra KAIP autorius pasakoja. Manau kiekvienas, kuris užsirašo į kūrbinius teksto rašymo kursus svajoja taip kada nors sugebėti. Prilipau prie kiekvieno puslapio, po knygos jaučiau pagirias, kai nieko kito imti į rankas nenorėjau, tik dar truputį pagyventi istorijoje.
Mano vertinimas: 5+/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.98/5
1553(63) Alina Bronsky “Šukparkis”
Po Nesbo norėjau kažko visai kitokio, bet pagaulaus, kad neištiktų skaitymo blokas. Tačiau tikrai nepataikiau. Skaičiau porą kitų Bronsky knygų ir jos buvo labiau nei gerai, tačiau ši toli gražu nepaliko tokio įspūdžio.
Gal tiesiog nebesinori skaityti apie rusų emigrantų gyvenimą, nes kad ir kiek dešimtmečių prabėgs, niekas ten pas juos nepasikeis. O ir tai, kad čia lyg ir YA romanas, visai nepridėjo žavesio.
Mano vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas teksto rašymo dieną: 3.53/5
Tiek šį kartą.
