Dienos ilgėja, skaitinių mažėja. Bet ne tiek, kad drąsiai teigčiau, jog apleidau knygas. Žiūrim į balandį.

Iš viso 7 knygos. Visos verstos į lietuvių kalbą, nes neturėjau ūpo skaityti angliškai. O tai reiškia, kad savo iššūkį apleidau.

Popierinės: 4
Elektroninės: 1
Audio: 2

Leidyklos:
3x Alma Littera,
2x Sofoklis,
Jotema,
Tyto Alba.

3 knygos buvo dovanotos leidyklų.

O dabar apie kiekvieną atskirai.

1508(18) Francesca Giannone “Laiškanešė”

Šita knyga drąsiai galėtų pretenduoti į mėnesio romaną – turėjo viską: įdomią istoriją, spalvingų veikėjų, stiprią atmosferą ir paliestų svarbių temų, tokių kaip moterų teisės. Tiesa, jei norėčiau kabinėtis, nemeluosiu – tai tikrai nėra rimtas literatūrinis romanas. Veikiau pramoginis, toks, kur herojės susiduria su rimtais iššūkiais, bet viskas išsisprendžia gana lengvai ir greitai. Pavyzdžiui, pirmoji moteris laiškanešė – kaimas pažiūri kreivai, bet iš esmės nieko tokio. Moteris, įklimpusi į toksiškus santykius ir patirianti smurtą – sulaukia pagalbos ir, na, viskas lyg ir tuo baigiasi. Tempas greitas, kartais net per greitas – dar nespėji įsigilinti, o jau verčiamas paskutinis puslapis.

Bet, kaip ir minėjau, pasakojimas sklandus, o pati atmosfera – jauki. Buvo malonu pasinerti į tą mažą Italijos kaimelį, kur visi visus pažįsta, bet moka išsisukti ir išlaikyti paslaptis. Smagu stebėti, kaip veikėjai keičiasi, auga, ieško kelių iš keblių situacijų ir kaip viskas galiausiai susiklosto.

Sakyčiau, ši knyga tikrai patiks tiems, kas ieško paprasto, bet labai kokybiškai parašyto romano. Tiesiog tokio, kurį skaitai su malonumu – ne dėl įtampos, o dėl jausmo.

Leidyklos dovana.

Vertinimas: 4,5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4,11

1509(19) Angela Marsons “Užverstos kortos”

Nežinau, ar knygą paėmiau ne laiku, ar Marsons jau truputį išsisėmė, bet pirmą kartą Kimos istorija manęs nesužavėjo. Skaitėsi vangiai, net šiek tiek nuobodžiai. Jei detektyvas manęs neįtraukia per pirmą ketvirtį, pradedu atidėlioti, tempiu laiką – taip nutiko ir šį kartą.

Turtingi paaugliai, kažkokie kultai, keistos apeigos… Ta tema man pasirodė visiškai svetima, todėl nelabai rūpėjo, ar tos žmogžudystės išaiškės, ar ne. Atrodė, kad autorė pradeda kartotis, o ir pati Kima – pastrigusi, be aiškesnės raidos.

Pabaiga turėjo sukrėsti, bet deja. Greičiau atrodė kaip pigokas triukas, bandymas sulaikyti išsibėgiojančius skaitytojus. Ko gero šiek tiek pasikeis ir kitų serijos dalių vaibas.

Visgi mačiau daug gerų atsiliepimų ir vertinimų, tad gal čia tiesiog man ne ta nuotaika buvo. Turiu dar kelias serijos knygas lentynoje, grįšiu prie jų vėliau, gal vėl pajusiu tą seną Kimos magnetizmą.

Vertinimas: 2,5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4,54

1510(20) Elena Armas “Amerikietiškas meilės eksperimentas”

Dar vienas nusivylimas. Tokias knygas mėgstu – jos leidžia atsipalaiduoti, su šypsena stebėti kitų žmonių problemas, kurios realybėje net nelabai būtų laikomos problemomis. Romantiškos istorijos visada turi savo žavesio – kas aš tokia, kad jų atsisakyčiau?

Tačiau šįkart neužkabino visai. Jau nuo pirmų puslapių siužetas pasirodė neįtikinamas – sugriuvę butai, kurie kažkaip suveda du žmones? Skamba kaip bandymas dirbtinai supinti likimus, aha, žinau, visose šiuose romantiškuose čiklituose taip, bet šį kartą manęs tai nė kiek neįtikino.

r net nežinau, ką daugiau pasakyti. Nei dialogai, nei chemija tarp veikėjų nesužibo. Tiesiog… viskas atrodė blanku. Šiame žanre yra tiek gerų pavyzdžių, tiek gyvybingų, smagių, širdį kabinančių istorijų. Ši, deja, prie jų neprisijungė.

Leidyklos dovana

Vertinimas: 2,5/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 3.80

1511(21) Rebecca Ross “Negailestingi įžadai”

Antroji serijos dalis – vis dar smagi, bet man patiko truputį mažiau nei pirmoji. Ten mane sužavėjo meistriškai sukurtas pasaulis – tarsi lengvai stympankiškas, truputį magiškas (kaip ir priklauso maginei fantastikai), bet neperkrautas.

Šioje dalyje visas tas žavesys šiek tiek priblėso. Nors istorija visai nebloga, man ji pasirodė vaikiškesnė. Pagrindiniai veikėjai tokie jau geri, tokie teisingi – beveik galima prie širdies dėt.

Oficialiai jie ne vaikai, juk ir susituokia, patiria pirmą naktį, bet skaitant vis tiek kirbėjo jausmas, kad tekstas skirtas 12–13 metų auditorijai. Truputį per daug tiesmukų moralų, truputį per daug šviesos be šešėlių. Gėris nugali blogį, savaime suprantama.

Nėra taip jau prastai, kad nerekomenduočiau. Tiesiog po visų fėjų bei drakonų norėjosi kažko aštresnio, sodresnio. Šita dalis buvo kiek per skysta.

Vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4

1512(22) Kristen Ciccarelli “Beširdis medžiotojas”

O čia jau daug geresnė maginės fantastikos atstovė. Jei ne leidyklos pažadas, kad netrukus pasirodys antroji dalis, jau būčiau puolusi pirkti anglišką versiją. Skaityti norisi tuoj pat.

Ragana ir raganų medžiotojas. Priešai, kurie virsta meilužiais. Klasika, bet labai smagi klasika. Kas patiko? Chemija tarp veikėjų. Būtent jos man labai pritrūko tame meilės romane, apie kurį ką tik rašiau. Čia gi viskas kibirkščiuoja. Ir svarbiausia – personažai nėra vien balti ir pūkuoti. Ne tokie “geručiukai” kaip „Negailestinguose žaidimuose“, nors žanras tas pats, net ir veikėjų amžius labai panašus.

Visa knyga – dviejų priešininkų žaidimas. Kas ką. Ir buvo kur šypsotis, ir buvo įtampos, ir buvo tas smagus kulminacijos laukimo jausmas. Pabaiga verčia dabar tik laukti tęsinio. O kantrybės, kaip visada, man stinga.

Leidyklos dovana

Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4,19

1513(23) Karen Swan “Pavogtos valandos”

Vėl keliamės į Sent Klidos salą XX a. pradžioje. Šį kartą pasakojama istorija apie kitą merginą iš pažįstamos trijulės. Sent Klida – atšiauri Škotijos sala, kurios gyventojai buvo evakuoti ir bandė įsikurti žemyne.

Pirmoji dalis turėjo detektyvinį atspalvį, bet jis taip ir liko neišrištas. Natūralu, kad „Pavogtose valandose“ tikėjausi atsakymų, bet ir čia jie liko neatsakyti. Visgi gavau kai ką kita – turtingą, įdomią, įtraukiančią istoriją..

Sunku suvokti, kaip lengvai anuomet žmonės, ypač merginos, pasiduodavo religinei kontrolei. Įbaugintos, aukodavo savo laimę tam, kad „išpirktų nuodėmes“. Kuo ilgiau gyvenu, tuo labiau mane baugina mintis, kad religija tėra priemonė valdyti ir su tikėjimu neturi nieko bendro.

Ploju autorei už gebėjimą pasakoti – gyvai, bet neskubant. Už tai, kaip perteikia salos gyventojų kasdienybę, emocijas, viltis, jų naivumą ir kartu vidinę stiprybę. Ir tą daro nenuodžiai. Laukiu tęsinio su dideliu smalsumu.

Vertinimas: 4/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4,17

1514(24) Stephen King “Apie rašymą: Memuarai apie amatą”

Kalta, prisipažįstu. Esu perskaičiusi daugiau nei dešimt Kingo knygų, bet vis tiek negaliu savęs vadinti jo gerbėja. Dar daugiau – nemėgstu ir memuarų. Tad iš esmės nei turėjau imti šį kūrinį, nei vertinti, nes jau iš anksto žinojau, kad tai ne mano arkliukas.

Bet vis dėlto susiviliojau. Audio knyga. Įsijungiau ir klausiau. Žvygavau ten, kur autorius to siekė. Jo kelias iki sėkmės buvo įdomus, saviironiją aš ypač vertinu.

Tačiau antroje dalyje kažkas pasikeitė. Gal dėl to, kad daugiau dėmesio skyrė pasvarstymams apie rašymą nei savo istorijai. Gal tiesiog aš tokios temos nemėgstu. Pradėjau nebeklausyti taip įsitraukusi, prigeso susidomėjimas.

Ir taip dar kartą sau patvirtinau: tai ne man. Bet jei mėgstat Kingą ar domitės kūrybiniu procesu, gal rasit daugiau nei aš.

Vertinimas: 3/5, Goodreads vertinimas įrašo dieną – 4,34

Tiek šį kartą, susitiksim kitą mėnesį. Ir žinoma, man įdomu sužinoti, ką gero skaitėte jūs?