Kaip jūsų kovas? Man kovo pabaiga yra tarsi žiemos uždarymas. Laiką persukom, vakarais šviesiau, jau ir orai geresni, tikėsimės labai šalta nebus, gyventi galima. Pažiūrim, koks tas mėnuo buvo.
Mūsų prasidėjo knygų mugėje.
Kartais ir nežinau, ko ten taip traukia. Į renginius eiti aš nelinkusi. Dėl savų priežasčių. Nusipirkti knygų galima ir internetu. Bet gal tiesiog šventė. Mes gyvename sėsliai ir paprastai, todėl susiruošt, gal net blakstienų tušą išsitraukt – įvykis. 😀 Na ir mėgstu aš po to knygas paglostinėti.
Kovą susiorganizavome ilgesnį savaitgalį ir išvažiavome į Druskininkus. Ten radom tokį namuką, gyvenamųjų namų rajone, kieme. Skamba nelabai kaip, bet buvo labai faina, nes nesutikom mes šeimininkų ir apskirtai labai mažai žmonių matėm. Į centrą nelindom, bet kiekvieną rytą bei vakarą vaikščiojom vis kitame parke ar miške, o dienomis skaitėme knygas. Tai tos penkios dienos tapo puikiausiomsi atostogomis tiek mums, tiek šuvelyzui.
Balandžio pirmą dieną sunkanka metai kaip nuomojamės ofisiuką. Kai nerealiai greitai laikas prabėgo. Atrodo taip neseniai stalus nešiojom ir lentynas sukiojom. Aš tai į jį nueinu tik selfiukų pasidaryt 🙂
Šiaip – juokauju. Neseniai kalbėjome, kad finansiškai gal ir neapsimoka nuomotis (turiu omenyje, kad nepagaminu tiek produktų ten, kad juos pardavus būtų galima atpirkti nuomą), bet šiemet aš turiu šiek tiek daugiau planų. Plius morališkai yra faina turėti tvarkingas dirbtuves ir nueiti, kai reikia ar ant maikės kažką atsispausti, ar lipduką išpjauti, ar dar ką padaryti.
Dabar susidariau planą antradieniais ir ketvirtadieniais eiti kažko gaminti ar fotografuoti. Ne visada išeina, nes kartais kiti darbai ar įsipareigojimai užgriūna, bet pamažu. Nuomą prasitęsiau, o ir Bičiukas mėgsta užsukti.
Su darbais kovą nebuvo labai lengva, bet jau nesikartosiu. Tiesiog šiuo metu visiems krizė, ypač tiems, kurie neturi stabilaus darbo, kurio dėka numatytą dieną įkrenta alga. Labai ją jaučiu, bet šakų gražt dar nereikia :). Kaip tik šiandien deklaravau pajamas ir nuskausminau piniginę mokesčiais už metus.
Kovą niekur nedingo ir mantrailing. Nepaisant to, kad buvom atostgauti, treniruotės vyksta vieną, du, o kažkurią savaitę buvo net keturi kartus. Labai smagu, kad klubas auga. Suskaičiavau, kad turim tris labai rimtai lankančius ir nuosekliai dirbančius šunis, dar du mažiau reguliariai, bet tikrai rimtai, o su kartais užsukančiais svečiais jau yra aštuoni įvairaus lygio šuniukai. Sakau šuniukai, nors jauniausiam turbūt pora metų, vyriausiam – 10 😀
Kitą savaitę važiuojam į pirmą metų Mantrailing seminarą. Yra šiokio tokio jaudulio, nes šitie renginiai mums su Gedu patinka gerokai labiau nei Bitei.
Kas čia dar? Mėnesio kasdieninių žingsnių statistika – 12k. Mane vis užpuola visokie nervų uždegimai. Vis dar laikomės ir toliau planuojame laikytis keto mitybos. Per žiemą priaugau vieną kg svorio.
Tai toks tas kovas. Visko po truputį, viskas gerai. Kas pas jus?
Nuostabiai atrodote, Salomėja, labiausiai tai ir norisi pasakyti. O šiaip – darbas prie PC, vis daugiau šviesos ir tikėjimo, kad didės noras per pietus eiti vaikščioti. Vis galvoju, turiu tą stabilumą (algos), bet taip romantizuotai atrodo pačios bloge aprašoma laisvė. Tai vis ir paremiu mąsliai alkūnę, kas geriau…