Beth O’Leary „Atskirai kartu“
Mano komentarai: Saldu, banalu, man buvo gerai! Patikėkite, meilės romaniukus aš renkuosi ne tam, kad jie mane nustebintų, o tam, kad galėčiau pasirgti už jį ir ją, ar jį ir jį, ar ją ir ją. 😀 Ir tenoriu, kad knyga būtų smagi. Jei ji nėra smagi, tai arba blogai parašyta, arba tai nėra meilės romanas, o tiesiog kažkoks romanas, kuriame yra meilės. Na, supratot mintį, turbūt.
„Atskirai kartu“ pasiūlė gana įdomią idėją. Du žmonės dalijasi tą patį butą. Ne kaip lygiagretūs kambariokai, kas yra įprasta, o užima tas pačias erdves ir niekada nesusitinka, nes vienas dirba, kai kitas miega ir atvirkščiai. Šiaip jau toks modelis nėra labai naujas, įvairių fabrikų darbininkai įvairiuose svečių namuose taip dalindavosi lova – vienas į pamainą, kitas miegot.
Taigi, jis labai uždaras, tvarkingas, ji keistuolė, kuri į butą prisitempė keistų daiktų. Netrukus jie pradeda vienas kitam palikinėti raštelius ir pamažu užsimezga draugystė. Iki pusės knygos buvo labai smagu, o nuo tada, kai jau pakvipo santykiais – ne taip ir labai.
Dar autorė pabandė pasikapstyti gilesnėse temose, kaip antai itin toksiški santykiai ir jų nutraukimas, bet prabėgo taip visiškai paviršiumi.
Na, bet ko čia kabinėtis. Tarkime jei man tobulas saldainis yra šviežia „Karvutė“ su tekančia karamele, tai čia ta „Karvutė“, kur įdaras susicukravęs. Saldainis kaip ir geras, bet jau ne tas apie kurį svajojai.
Puslapių skaičius: 432
Knygos kilmė: išsimainiau.
Pastaba: Jei tingite komentuoti čia, galite tai daryti Facebook arba Instagram
Knygos žanras: meilės romanas.
